Rugpjūčio 27 d. įvyko Lietuvos trišalės tarybos posėdis, kuriame pirmu klausimu svarstytas minimalios mėnesio algos (MMA) kėlimo nuo 2019 m. klausimas.
Posėdyje paaiškėjo, jog Vyriausybės pozicija nesikeičia, ji siūlo MMA kelti iki 420 eurų, darbdaviai pritartų šiam skaičiui, jei kartu iki šios ribos būtų keliamas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD). Kadangi kelti NPD, anot Vyriausybės atstovų, galimybių nėra, nes biudžetui tai papildomai kainuotų pusę milijardo eurų, profesinės sąjungos pareiškė liekančios prie savo pozicijos – MMA kelti iki 450 eurų.
Po diskusijų paaiškėjus, jog pusės vis dėlto nusiteikusios eiti į kompromisą, pritarta Vyriausybės pasiūlymui diskusijas dėl MMA nustatymo atidėti dar dviems savaitėms. Nuspręsta, kad kitas posėdis tuo klausimu jau turi būti paskutinis.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) vadovė Inga Ruginienė, šiuo metu pirmininkaujanti Trišalei tarybai, posėdyje taip pat iškėlė klausimą, jog Vyriausybė, keisdama tam tikras Darbo kodekso nuostatas, jų neteikia svarstyti Trišalei tarybai, kaip yra sutarta. Nors Vyriausybė laikosi nuostatos, jog šiuo metu atliekamas Darbo kodekso monitoringas ir kurį laiko jo neketinama keisti, tačiau pati paketuose su kitais teisės aktų projektais Seimui teikia ir Darbo kodekso pakeitimus.
„Negalime formuoti tokios praktikos, kad vienas svarbiausių dokumentų būtų keičiamas aplenkiant socialinius partnerius. Juolab kad Seimo narių iniciatyvos, susijusios su darbo santykių reglamentavimu, pirmiausia atkeliauja į Trišalę tarybą“, – sakė I. Ruginienė.
Nuspręsta kreiptis į Seimo komitetus, kad šie, gavę svarstyti įstatymų projektus, susijusius su darbo santykių reglamentavimu, teiktų juo svarstyti Trišalei tarybai.
Kitas svarbus klausimas, apie kurį kalbėta Trišalėje taryboje – naujojo Darbo kodekso nuostata, kuri numato, jog įmonės ir įstaigos, kuriose dirba virš 20 darbuotojų, turi būti darbo užmokesčio sistemos. Profesinės sąjungos inicijuoja diskusiją, kaip vykdomas šio straipsnio monitoringas, ar darbdaviai yra tam pasirengę, ar tokios sistemos randasi, ar jos derinamos su darbuotojų atstovais, ar jos prieinamos visiems darbuotojams, ir kokia jų kokybė. Anot I. Ruginienės, ten, kur nėra profesinių sąjungų, šios neturi galimybių tokios informacijos gauti.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė teigė, jog Valstybinė darbo inspekcija (VDI) atlikdama įmonių patikrinimus taip pat žiūri, ar yra darbo apmokėjimo sistema. Ji pripažino, jog neretai pasitaiko atvejų, kad sistemos nederinamos su darbuotojų atstovais.
VDI vadovas Jonas Gricius patvirtino, jog inspektavimo metu domimasi šiuo klausimu ir informacija, bent jau statistinė, yra renkama. „Dėl kokybės – mūsų intervencija minimali, mes tik galime konstatuoti, ar atsižvelgiama į kriterijus, numatytus Darbo kodekse“, – sakė jis.
Trišalės tarybos pirmininkė paprašė kitam posėdžiui VDI pateikti skaičius, kurie yra turimi šiuo metu, ir pasiūlė diskutuoti dėl 2004 m. parengtos darbų ir pareigybių vertinimo metodikos, kurią galbūt vertėtų atnaujinti ir siūlyti įmonėms naudoti kaip pavyzdinę.
Profesinės sąjungos šiame posėdyje taip pat pradėjo diskusiją ir dėl šakinių kolektyvinių sutarčių. Anot LPSK pirmininkės, jeigu viešajame sektoriuje jau randasi šakinių sutarčių, tai privačiame kokybiškų susitarimų nėra. Ji taip pat priminė, jog Nacionaliniame susitarime dėl šaliai būtinų reformų yra punktas apie darbdavių šalies identifikavimą, o SADM yra įsipareigojus parengti sąrašą darbdavių organizacijų, kurios galėtų atstovauti kolektyvinėse derybose.
Profesinės sąjungos teigė susiduriančios su tuo, jog darbdavių organizacijos dažniausiai teisinasi, jog neturinčios įgaliojimų derėtis dėl kolektyvinių sutarčių. Darbdavių atstovai pripažino, jog greičiausiai dar nėra pasirengę šakinėms sutartims, be to, privačiame sektoriuje nedaug profesinių sąjungų, o ir darbdavių organizacijose narystė nėra gausi.
Nuspręsta, jog profesinės sąjungos ir darbdavių organizacijos diskutuoti būtent šiuo klausimu susitiks artimiausiu metu.
Kitas Trišalės tarybos posėdis numatytas rugsėjo 18 d., 14 val.
