Vasario 27 d. įvykusiose švietimo profesinių sąjungų ir ŠMM konsultacijose dėl ruošiamo etatinio mokytojų darbo apmokėjimo projekto pavyko gerokai pasistūmėti į priekį derinant pozicijas. Profesinių sąjungų iniciatyva į būsimą permainą pažiūrėta plačiau. Kaip numato 2017 m. pasirašyta Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinė sutartis, etatinio mokytojų darbo apmokėjimo įvedimą turi lydėti kiti pokyčiai, leidžiantys lengviau įgyvendinti naująjį projektą ir mažinantys neigiamas naujovės pasekmes.
Siekiant palengvinti pilnų mokytojų etatų formavimą mažesnėse mokyklose ar mokytojams, dėstantiems dalykus, kuriems ugdymo planuose numatyta mažiau valandų, profesinės sąjungos su ŠMM sutarė dėl Reikalavimų mokytojų kvalifikacijos aprašo pakeitimų, kurie numato galimybę mokytojams dalykininkams mokyti jų mokomojo dalyko srities kitus dalykus, be privalomo papildomos kvalifikacijos įgijimo. Minėti pokyčiai turėtų įsigalioti kartu su etatinio mokytojų darbo apmokėjimo įvedimu, t.y. nuo rugsėjo 1 d.
Atsižvelgiant į vis didėjantį vyresnio amžiaus (įskaitant ir pasiekusius pensinį amžių) mokytojų skaičių, profesinės sąjungos su ŠMM sutarė dėl Mokytojų skaičiaus optimizavimo tvarkos aprašo keitimų, kurie išplėstų sąrašą pedagogų, galinčių pasinaudoti ministerijos skirtomis lėšomis gauti išeitines kompensacijas, jei su jais darbo sutartys nutraukiamos šalių sutarimu. Šia teise dabar galėtų naudotis ne tik bendrojo ugdymo mokyklų mokytojai, bet ir ikimokyklinio bei formalųjį ugdymą papildančio ugdymo įstaigų (sporto, meno ir kt.) pedagogai. Ši priemonė gerokai sumažintų (o gal ir visai panaikintų?) skaičių mokytojų, kurie turėtų būti atleisti iš darbo, nes jiems nebus galimybių suformuoti etatus.
Trečias susitarimas, kuris leis lengviau formuoti pilnus etatus dabar dirbantiems mokytojams, tai prievolės bendrojo ugdymo mokyklų direktorių pavaduotojams (skyrių vedėjams) vesti pamokas panaikinimas. Kaip pabrėžė siūlymą teikę Lietuvos švietimo profesinės sąjungos atstovai, tai jokių būdu neuždraudžia minėtiems specialistams turėti dalį mokytojo etato arba dėl papildomo darbo (kontaktinių valandų vedimo). Galutinis sprendimas šiuo klausimu priklauso nuo Seimo narių, nes minėtos nuostatos turės būti įtvirtintos Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimuose.
Artimiausiu metu švietimo profesinių sąjungų ir ŠMM specialistai suderinus visas atitinkamų teisės projektų formuluotes, neliks formalių kliūčių nuo šių metų rugsėjo 1 d. pradėti etatinio mokytojų darbo apmokėjimo įvedimą. Galutinį sprendimą dėl pritarimo priims Lietuvos švietimo profesinės sąjungos taryba bei kitų profesinių sąjungų valdymo organai.