Pastaruosius kelerius metus palyginti sparčiai didinta minimali mėnesio alga (MMA) kurį laiką gali likti įšaldyta. Nors Vyriausybė konkrečių savo planų neatskleidžia, politikai ir profsąjungų atstovai pažymi, kad dabar valdžia daugiau dėmesio turėtų skirti ne mažiausiai uždirbantiems gyventojams, o kitoms darbuotojų grupėms.

Bemaž penktadaliui dirbančių žmonių, kurių algos yra minimalios – nuo pernai liepos siekia 380 eurų, ir artimiausioje ateityje gali tekti tenkintis būtent tokiu darbo užmokesčiu. Kol kas akys kreipiamos į biudžetininkus ir kitus viešojo sektoriaus darbuotojus. Jų atlyginimai nedidėjo pastaruosius devynerius metus.

Vyriausybės vadovo Sauliaus Skvernelio poziciją dėl MMA „Lietuvos žinioms“ perdavusio jo patarėjo viešųjų ryšių klausimais Tomo Beržinsko teigimu, kelti minimalią algą – ne vienintelis būdas, leidžiantis didinti gyventojų pajamas ir kartu mažinti nelygybę bei spręsti skurdo problemą. „Premjeras mano, kad sprendimas turi būti kompleksinis. Reikia įvertinti numatomą mokesčių reformą, neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimą ir naujausias darbo rinkos tendencijas. Dėl konkrečių dydžių, kaip planuojama, bus nuspręsta rengiant 2018 metų biudžeto projektą“, – aiškino jis.

Iškreipė situaciją

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Algirdas Sysas sakė, kad kol kas nesvarstoma kelti MMA. Apie tai neužsimenama ir Vyriausybės programoje. „Reikėtų susitelkti į darbo užmokesčio didinimą biudžetininkams ir valstybės tarnautojams, nes jau devyneri metai, kai įšaldytas bazinis dydis. Taip pat negalima pamiršti minimalių išmokų, jos irgi nesikeičia devynerius metus. Vien MMA didinimas per tą laikotarpį iškreipė darbo apmokėjimą – už kvalifikuotą ir nekvalifikuotą darbą dabar mokama beveik vienodai“, – pažymėjo jis.

Anot A. Syso, dauguma dirbančių gyventojų gauna kiek didesnę nei minimalią algą – iki 600 eurų. „Turime gerbti žmones, iš kurių reikalaujame kvalifikacijos, išsilavinimo, patirties, skelbiame konkursus, priimame darbuotojus, o paskui bandome sulyginti jų atlyginimą su minimaliu. Tai reikia daryti pamažu. Kadangi MMA buvo didinta ne kartą, tuo metu kiti dydžiai – įšaldyti, būtini radikalūs žingsniai ir šioje srityje. Viskam lėšų neužtenka“, – dėstė jis.

Parlamentaro nuomone, tam tikrus valdžios reguliuojamus darbo užmokesčio dydžius reikėtų susieti su objektyviais rodikliais, tarkime, vidutiniu atlyginimu šalyje. Jam didėjant tam tikra dalimi turėtų augti ir MMA arba viešojo sektoriaus darbuotojų algos. „Praėjusią kadenciją žengėme pirmą žingsnį – priėmėme sprendimą dėl pensijų indeksavimo. Jis įsigaliojo. Manau, tokiu pat keliu turėtume eiti ir dėl kitų dydžių: ar tai būtų MMA, ar minimalios socialinės išmokos. Jas reikia sieti su ekonomikos vystymusi ir valstybės galimybėmis, o ne su politiniais viražais – yra rinkimai ar nėra“, – aiškino A. Sysas.

Pasirūpinta ir kitaip

Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas, Trišalės tarybos narys Artūras Černiauskas taip pat teigė, jog kol kas jokių kalbų apie MMA didinimą nėra. Pasidomėjus, ar reikėtų mąstyti apie „minimumo“ kilstelėjimą, jis atsakė, kad klausimas dėl kvalifikuoto ir nekvalifikuoto darbo apmokėjimo gana sudėtingas. Profsąjungų atstovas priminė, jog mažiausiai uždirbančių žmonių pajamos padidėjo nuo sausio 1 dienos, kai gerokai pakilo NPD. „Tais, kurie gauna mažas pajamas, buvo pasirūpinta didinant NPD“, – pridūrė jis.

A. Černiauskas pabrėžė, kad pastaraisiais metais keliant MMA atsirado kita problema – supanašėjo kvalifikuotą ir nekvalifikuotą darbą dirbančių žmonių atlyginimai. Jis svarstė, jog turėtų atsirasti didesnis atotrūkis tarp kvalifikuotų, bet „arti minimumo“ uždirbančių asmenų, ir tų, kurie dirba nekvalifikuotą darbą ir gauna MMA. Esą tik tuomet vėl bus galima kalbėti apie MMA kėlimą.

„Situacija tragiška. Socialinių darbuotojų, ligoninėse dirbančių slaugytojų, kultūros darbuotojų atlyginimai realiai mažai kuo skiriasi nuo MMA. Jei vėl sujudinsime, „minimumas“ šoktelės į viršų ir darbo užmokesčiai susilygins. Nematau nieko gero. Specialistai išvažiuos ir mes jų nebeturėsime“, – kalbėjo A. Černiauskas.

Ydinga politika

Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkės Gražinos Gruzdienės įsitikinimu, MMA didinimas – svarbus darbo apmokėjimo sistemos veiksnys, nes turi įtakos ir kitų atlyginimų augimui. „Žinoma, turėtų būti kitaip, turėtų būti tariamasi. Tai leidžia dabartinis Darbo kodeksas ir būsimasis turbūt leis, pavyzdžiui, dėl minimalių ar kitokių atlyginimų sektoriuje. Tai būtų kur kas protingiau“, – svarstė ji.

Anot G. Gruzdienės, labai svarbu kalbėti apie darbo užmokesčio politiką Lietuvoje, kodėl tiek daug žmonių (20–25 proc.) gauna minimalią algą, kai kitose Europos Sąjungos šalyse šis rodiklis siekia vos 2–3 procentus. „Pirmiausia nuo to reikia pradėti – kodėl nėra normalių darbo apmokėjimo nuostatų įmonėse, kodėl nėra skaidrumo. Tai, ko dabar ėmėsi „Sodra“ (skelbti duomenis apie vidutinį darbo užmokestį įmonėse ir įstaigose – aut.), jau seniai galėjome daryti. Vidurkis leidžia orientuotis, kas vyksta, ko prašyti. Gaila, kad Lietuvoje nedaug įmonių, kurios turi labai aiškią darbo apmokėjimo sistemą“, – sakė ji.

 

 

MMA pokyčiai

Nuo 2013 metų sausio 1 d. – 1000 litų (289,62 euro).

Nuo 2014 metų spalio 1 d. – 1035 litai (299,76 euro).

Nuo 2015 metų sausio 1 d. – 300 eurų.

Nuo 2015 metų liepos 1 d. – 325 eurai. Nuo 2016 metų sausio 1 d. – 350 eurų.

Nuo 2016 metų liepos 1 d. – 380 eurų.

 
Originalus žurnalistės Robertos Tracevičiūtės straipsnis publikuotas naujienų portale “Lietuvos žinios”. Jį galite rasti čia.