Generalinė miškų urėdija (GMU) pranešė, kad valstybės įmonės miškų urėdijos viršijo 2016-iesiems užsibrėžtą pelno planą, nors ir buvo susiklosčiusios nepalankios aplinkybės. Visos 42 miškų urėdijos pernai dirbo pelningai. Konsoliduotas urėdijų grynasis pelnas pernai sudarė 7,3 mln. eurų, palyginti su 6,2 mln. eurų 2015-aisiais.

Valdymo koordinavimo centro duomenimis, miškininkystės sektoriaus normalizuoto grynojo pelno marža 2016 metais siekė 17,7 proc., 2015-aisiais – 16,7 procento. Energetikos sektoriuje šis rodiklis 2015 metais buvo 11,1 proc., susisiekimo – 4,6 procento.

Generalinis miškų urėdas Rimantas Prūsaitis „Lietuvos žinioms“ pasakojo, jog pelno pavyko uždirbti, nors mediena ir toliau pigo. Vidutinė kubinio metro kaina smuktelėjo iki 38,1 euro nuo 2015 metais buvusių 38,6 euro ir 2014-aisiais – 43,8 euro. Urėdijos kasmet parduoda apie 3,7 mln. kubų medienos, tad pernai vien dėl nedidelio kainos smuktelėjimo urėdijos gavo 2 mln. eurų mažiau negu 2014-aisiais ir 21 mln. eurų mažiau, negu būtų medieną pardavusios 2014 metų kainomis.

Pernai didėjo išlaidos rangos paslaugoms ir beveik 7 proc. padidėjusioms algoms. Dabar vidutinis bruto darbo užmokestis urėdijose siekia 950 eurų. Urėdijoms skausmingas buvo vienos stambiausių medienos perdirbėjų, Giedriaus Kaminsko firmos UAB GKF, bankrotas. Ji po 100–150 tūkst. eurų liko skolinga Trakų, Druskininkų ir Varėnos urėdijoms, o iš viso 21 urėdijai už patiektą žaliavą nesumokėjo 1,05 mln. eurų. Nors ir pasitaikė nesėkmių, Generalinė miškų urėdija vykdė 2016-iesiems užsibrėžtą valstybės įmonių miškų urėdijų ekonominio subalansavimo ir turto efektyvumo didinimo užduotį.

Pasak R. Prūsaičio, kainos smuktelėjimą pavyko kompensuoti 0,5 euro už kubinį metrą sumažinus medienos ruošimo savikainą – nuo 14,5 iki 14 eurų, o pelno iki apmokestinimo maržos ūgtelėjimas nuo 4,6 iki 5,6 proc. lėmė geresnį nei 2015-aisiais grynojo pelno rezultatą.

Svarbu kiekvienas darbas

Generalinis urėdas tvirtino, jog sėkmingos veiklos pagrindas yra visų sektorių našumo gerinimas, racionalus darbų organizavimas, veiklos skaidrinimas, viešinimas ir panašūs dalykai. Finansinė nauda sunešama po kruopelytę. Antai 2015 metais buvo 15 proc. sumažintas pagalbinis ūkis – atsisakyta didelės dalies technikos kiemų, kontorų, nereikalingų patalpų, pastatų, inventoriaus. Dalis šio turto perduota Turto bankui, o paslaugos perkamos, užuot išlaikius savus miškininkystės ūkiui nebūdingus padalinius.

2017-aisiais siekiama kuo daugiau brangaus rankų darbo perkelti modernioms technologijoms. 2016 metais pavyko pagerinti svarbų komercinės miškotvarkos rodiklį – plynųjų kirtimų tūrio išeigą. Pasak generalinio urėdo, kirtimų padarinės medienos dalis pernai sudarė 75,3 proc. ir priartėjo prie visų miškininkų siektino normatyvinio 83,5 proc. rodiklio. Kuo jis didesnis, tuo mažesnė medienos dalis lieka miške po kirtimų.

„Turint galvoje gamtos sąlygas, mūsiškis rodiklis yra išties aukštas“, – teigia R. Prūsaitis.

Šiemet planuojama jį padidinti iki 77–78 procentų. 2015 metais pirmą kartą atlikta valstybinių miškų medelynų peržiūra, nustatytos medelynų raidos perspektyvos – anot generalinio urėdo, medelynų pertvarką numatoma atlikti dviem etapais per aštuonerius metus – iki 2023 metų. Kad ir koks būtų geras padarinės medienos gavimo rodiklis, kertant medžius laksto skiedros, lieka viršūnių, šakų ir šaknų. Visa tai susmulkinama ir parduodama „Baltpool“ biržoje biokuro pirkėjams. Tai pigi žaliava, tačiau urėdijų sąskaitas papildo.

Pasak R. Prūsaičio, pernai GMU biokuro pardavė 63 proc. daugiau, o šiemet yra užsibrėžusi parduoti 20 tonų naftos ekvivalento (tne) biokuro.

„Baltpool“ Prekybos skyriaus vadovas Vaidotas Jonutis „Lietuvos žinioms“ teigė, jog pernai biržoje buvo parduota apie 400 tūkst. tne biokuro. Taigi, rinkos kainų amortizatoriumi laikomai GMU tektų apie 5 proc. pardavimo.

„Tai nebūtų didžiausia tiekėja, bet tikrai bus pirmame dešimtuke ir darys didelę įtaką rinkai“, – teigė jis.

Praėjusių metų orai miškininkams nebuvo palankūs, bet, kaip sako R. Prūsaitis, idealaus oro nebūna, todėl palankias dienas reikia gaudyti ir tuo naudotis. Kirsti mišką galima bet kokiu oru, bet kai jis nepalankus, tikra bėda yra medžius ištraukti iš kirtaviečių – ir technika kenčia, ir miško danga gadinama. Todėl į drėgną mišką ištraukimo technika ir nelenda.

Pasak jo, urėdijos, skirtingai nei privatūs savininkai, turi mažai galimybių kirsti tada, kai mediena brangesnė, nes reikia vykdyti skirtas kirtimo užduotis.

„Pramonei medienos reikia nuolat, – aiškino GMU vadovas. – Kai užsakymų nėra, galime šiek tiek atsikvėpti, kad pelningiau galėtume parduoti vėliau.“

Pernai pirmąjį ketvirtį pavyko sutaupyti 7 proc. medienos. Tai – apie 30 tūkst. kubinių metrų. Vadinasi, tąsyk pramonei žaliavos užteko. Miškų urėdijos yra valstybės įmonės, todėl turi pildyti biudžetą, ne tik siekti pelno. Įvairiems mokesčiams atitenka 43 proc. miškų urėdijų pajamų, arba 60–65 mln. eurų per metus. Kainos nustatomos aukcionuose Visa urėdijų paruošta mediena parduodama elektroniniuose aukcionuose. Juos organizuoja miškų urėdijos.

„Lietuva yra pasirinkusi patį skaidriausią būdą prekiauti valstybinio miško mediena. Visa urėdijų žaliavinė mediena, išskyrus nedaug malkinės medienos, yra parduodama aukcionuose“, – užtikrino generalinio miškų urėdo pavaduotojas Valdas Vaičiūnas.

Aukcione susiformavusios urėdijų parduodamos medienos kainos tampa kainų Lietuvos rinkoje dominante artimiausią pusmetį. Tiesioginių kontaktų tarp pirkėjų ir pardavėjų nėra. „Tai būtų sunkiai įmanoma, nes rinkoje yra apie 800 dalyvių, kurie prekiauja anonimiškai per apvaliosios medienos elektroninę pardavimo sistemą. Laimi tas, kuris pasiūlo didžiausią pirkimo kainą, – aiškino jis ir neabejodamas tvirtino: – Palyginti su kaimynų valstybėmis, mūsų sistema yra skaidriausia.“

Urėdijos sudaro iki 10 metų trunkančias sutartis su pirkėjais. Tai medienos perdirbimo įmonėms padeda užsitikrinti nepertraukiamą ir ilgalaikį žaliavos tiekimą. Pasak V. Vaičiūno, pramonei pagal šias sutartis tenka iki 60 proc. urėdijų medienos. Dar trečdalis parduodama pagal pusmetines sutartis, likusi dalis – aukcionuose trumpalaikėms sutartims sudaryti.

 

© Lietuvos žinios

Visą portalo “Lietuvos žinios” straipsnį galite rasti čia.