„būti ar nebūti?“ likti pensijų fonde, ar grįžti į „sodrą“?

Senatvės pensijos pirmą kartą įvestos Prancūzijoje XIX amžiaus pradžioje. Pirmasis įstatymas, užtikrinantis senatvės pensijas valstybės tarnautojams, priimtas Vokietijoje 1895 m. Tuo pat metu, Vokietijoje įvestos pensijos ir valstybinių įmonių darbininkams bei protinio darbo darbuotojams. 1926 m. pensijos įsteigtos Lietuvoje, 1898 m. – Naujoje Zelandijoje, 1908m. – Didžiojoje Britanijoje, 1913 m. – Olandijoje ir Švedijoje, 1930 m. – Prancūzijoje, 1935m. – JAV, 1941m. – Japonijoje, 1946m. – Šveicarijoje. Dauguma pasaulio šalių garantuoja savo piliečiams minimalią pensiją. Be jos, pensininkai dar gauna pensijas iš nevalstybinių kaupiamųjų pensijų fondų bei darbdavių mokamas pensijas, tačiau apie jų kaupimą informacijos turime mažokai arba beveik neturime.


Šiandien privačiuose pensijų kaupimo fonduose (PPKF) dalyvauja apie milijoną įvairaus amžiaus Lietuvos žmonių. Kaip jie ten pateko? Vieni sąmoningai, kiti įkalbėti apmokamų agitatorių. Teko dalyvauti Mažeikiuose, darbuotojų susirinkime, ten fondo atstovas menkino „SODRĄ“ ir piešė šviesią ir sočią būsimų pensininkų ateitį pensijų fonde. Praėjo beveik 10 metų. Pažiūrėkime rezultatus. Panagrinėjus situaciją, kyla klausimas, ar tai kaupimo, ar naudojimo fondai?


2011 m. Lietuvoje veikė 30 pensijų fondų, kuriems „Sodra“ pervedė per 3,78 mlrd. litų, tačiau papildomos santaupos būsimiesiems pensininkams iš šios sumos nedidelės, o sumos, kurias išsimokėjo sau pensijų fondai už „darbą“ – įspūdingos.  Fondų imamas administravimo  mokestis nepriklausė nuo veiklos rezultatų.


Jei pasklaidysime Lietuvos spaudą, sužinosime, kad fondams 2004 m. pervesta 2,5 proc., 2005 m. – 3,5proc., 2006 – 4,5proc., 2007 m. ir 2008 m. – 5,5 proc., nuo 2009 m. sausio 1 d. iki birželio 30 d., – 3 proc., nuo liepos 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31d. – 2 proc., 2012m. – 1,5 proc. ir 2013 m. – 2,5 proc. dalyvių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.


Fondai nesijaudino, kad fondų lėšos, „dėl nesėkmingų investicijų“ sumenko net 52 proc. ir buvo prarasta daugiau nei pusė nuo 2003 m. kauptų pinigų – iš Sodros pervestos lėšos, kurių didžiąją dalį dengė LR Vyriausybė. Tuo metu pensijų turto valdymo mokesčiai augo. 2004 m. fondai iš kaupėjų pasiėmė 7,8 mln. litų, 2006 – 21,8 mln., o 2007 m. pensijų kaupėjai jiems sumokėjo net 35,1 mln. litų.“ (dienraštis „Respublika“, 2011-11-03) Įstatymai pensijų fondams leidžia paimti net dešimtadalį įmokų („Respublika“ 2009-01-28). Ar tai teisinga? Ar fondai neturėtų užsidirbti iš veiklos? Įnašai sudarytų tik sąlygas jų veiklai, o ne galimybę „maudytis“ ne savo piniguose, už kurių tolesnį likimą fondai nėra atsakingi. Jei fondų veikla būtų priklausiusi nuo jų veiklos rezultatų, tikėtina, kad nesėkmingai investavę, būtų bankrutavę. Ši galimybė išlieka. Draudimo bendrovės neapsaugotos nuo bankrotų, kaip ir kita bet kokia privati įmonė.


Draudimo fondų agentai pirštais rodo į „Sodros“ lėšų deficitą. Iš tiesų, jis „įspūdingas“: nuo  0,153 mlrd. litų 2008 m., iki padidėjo iki 11,126 mlrd. litų 2013 m. Kas kaltas?


„Ne žmonių senėjimas ar mažas gimstamumas veikia „Sodros“ deficitą trumpuoju laikotarpiu. Mokesčiai nesurenkami, nes smarkiai padidėjęs nedarbas, sumažėję atlyginimai, matyt, dar labiau paplito ir vokeliai“, – vardija profesorius Romas Lazutka 2010 m. gruodžio 13 d. dienraščiui „Respublika“. „Ne „Sodros“, o valstybės bėda, kad mažėja mokesčių mokėtojų skaičius ir patys mokesčiai. Vyriausybė nevykdo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo, kur įtvirtinta, kad „Sodrai“ trūkstamas lėšas kompensuoja Vyriausybė. Įstatymu numatyta, jei Seimas ar Vyriausybė priima įsipareigojimus, kuriuos vykdyti nėra lėšų socialinio draudimo biudžete, valstybės biudžetas turi juos padengti. Nenormalu ir tai, kad šiandien valstybė pervedinėja lėšas privatiems fondams, iš kurių vėliau skolinasi ir perskolina „Sodrai“, už kurias fondams  mokamos  palūkanos“, – teigia profesorius  Romas Lazutka. Lietuvos banko duomenimis, 3,2 mlrd. litų iš 4,8 mlrd. sukauptų pensijų fonduose, investuojamos užsienyje („Respublika“, 2013-04-19). Fondų investicijos, kuria darbo vietas kažkur ir kažkam užsienyje, nors Lietuvoje – nedarbas, ypač tarp jaunimo – didelis.


Pensijų fondais nusivylė net politikai, kurie teigia, kad fondai apgaudinėja žmones ir dirba ne  klientams, imdami didžiulius mokesčius už „paslaugas“. „Respublikos“ žurnalistas Danas Nagelė 2011 m. gruodžio mėn. rašo, kad LR Seimo ekonomikos komiteto vicepirmininkas Julius Veselka (2012 m. išėjęs Anapilin – aut.) apskaičiavo, kad „per 8 metus pensininkams fondai  vidutiniškai uždirbo po 0,17 proc. nuo pervestos sumos, o infliacija per tą patį laikotarpį didėjo –vidutiniškai po 4,5 proc. per metus. Tad realiai infliacija surijo ne tik visą prieaugį, bet ir apgriaužė įmokas.“ Jis siūlė iš viso į fondus nebevesti nei lito.


Buvęs LR Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Dagys buvo šokiruotas, sužinojęs apie fonduose dirbančiųjų algas. 2011 m. gruodžio mėn. dienraščio „Respublika“ žurnalistui jis teigia, kad „pagal oficialius rugsėjo mėnesio duomenis, net gyvybės draudimo įmonėse, kurios apima truputį daugiau, ne tik šiuos fondus, atlyginimą nuo 5 tūkst. iki 9 tūkst. litų gauna 412 asmenų, nuo 9 tūkst. iki 11 tūkst. litų – 54, nuo 11 tūkst. iki 20 tūkst. litų – 65, o per 20 tūkst. litų – 28 asmenys.


Seimo narys Mečislovas Zasčiurinskas, šių metų gegužės mėn. „Respublikoje“ rašo, kad Lietuvoje veikiančio Švedijos banko pensijų fondų valdymo bendrovės darbuotojų vidutinis atlyginimas 12,5 tūkst. litų per mėnesį.


Šiuo metu, Lietuvoje yra  per 1,1 milijono pensininkų, gaunančių vienokias ar kitokias pensijas iš „Sodros“, apie 600 tūkst. – senatvės pensininkai. Tiesa, pensininkų ženkliai daugiau, tačiau likusieji pensijas gauna ne iš „Sodros“, o iš valstybės biudžeto (policija, muitinė, pasienio pareigūnai, kareiviai, STT, VSD, prokuratūros, profesinės karo tarnybos kariai ir t.t. ) Kalbant apie situaciją „Sodroje“, retas kuris patikslina, kad pensininkams 2011 m. teko tik 56.6 proc. „Sodros“ lėšų, o kita, beveik pusės lėšų dalis, skirta bedarbiams ir kitoms išmokoms.


Kas paskatino rašyti? Pirmiausia, žiniasklaidos diskusijose kalbama labai aptakiai. Tik žinant situaciją, galima susiorientuoti ir apsispręsti, kaip elgtis. O apsispręsti būtina iki šių metų rugsėjo.


Kiekvienas, dalyvaujantis Privačiame pensijų kaupimo fonde (PPKF) turi apsispręsti: likti fonde ar grįžti į „SODRĄ“. Jei nusprendi likti fonde, daryti nieko nereikia, „Sodra“ ir toliau pervedinės Seimo patvirtintą procentą nuo įmokų.


Abejojantiems tai  labai aktualu. Teisė išeiti iš fondų, parašius pareiškimą, suteikta pirmą kartą po 10 metų. Kita galimybė vėl gali pasikartoti tik po 10–15 metų. Apsispręsti nėra paprasta. Fondai pradėjo agitaciją už pasilikimą juose. Situacija vėl gražinama rožinėmis spalvomis, kaip buvo fondų kūrimo pradžioje. Kaip ten nebūtų, sprendimą turi priimti kiekvienas savarankiškai. Manau, kad sprendimą priimti palengvintų šie teiginiai:


Pirmiausia, kiekvienas turėtų labai atidžiai perskaityti su fondu pasirašytą sutartį. Kas ja numatyta? Kokia bus pensija? Kada ir kaip bus mokama? Ar tikrai sukauptos lėšos bus išmokamos paveldėtojams? Jei išmokamos, tai kokiomis sąlygomis?


Antra, galima ir privaloma pasitikslinti, kiek gi jūs turite santaupų fonde. Pasidomėti, kiek  „Sodra“ pervedė  į fondą ir kiek  padidėjo pervesta suma, o gal sumažėjo? Apytiksliai ir Jūs patys galite pasiskaičiuoti pervestą į fondą sumą.


Trečia, kiekvienas, įvertinęs sukauptą fonde sumą ir padalinęs iš kauptų metų, gausite, kiek sutaupote per metus. Tada, žinodami, kad vidutinis Lietuvos vyrų amžius yra apie 68-eri metai, o moterų – 78-eri, apytiksliai galėsite paskaičiuoti, kiek dar galima iki pensijos  sukaupti.


Ketvirta, galima pasiskaičiuoti, teorinį kasmetį priedą prie būsimos „Sodros“ pensijos. Reikia įvertinti ir tai, kad mokant į privatų pensijų fondą, „Sodros“ mokama pensija bus mažesnė. Visi skaičiavimai bus su paklaidomis, bet bendrą vaizdą susidaryti – galima. Jei fondas jums nieko neuždirbo per 10 metų, gal reikia keisti fondą? Tada iš esamo reikia išeiti. Ir ta galimybė greitai baigsis.


Penkta, būtina įvertinti, kad „Sodros“ garantas yra Valstybė, o fondas garanto neturi ir gali, blogai investavęs, bankrutuoti. „Sodra“ bankrutuoti gali tik kartu su Valstybe. Ar kas tiki, kad Valstybė bankrutuos?


Šešta, jaunimas, kiek teko kalbėtis, mažai galvoja apie pensiją, tačiau tie, kuriems iki jos liko 10–15metų, o jų uždarbis siekia apie 2000 litų, turėtų rimtai apsvarstyti pasitraukimo iš fondų  galimybę, kuri suteikta iki šių metų rugsėjo. Svarstyti apie pasitraukimą turėtų ir tie, kurie ateityje nenorėtų vieną, du ar daugiau procentų nuo gaunamos algos, papildomai mokėti į fondą, tikėdamas, kad iš surinktų mokesčių dar prisidės ir Valstybė. Jei nesi tam pasirengęs, grįžk  į „Sodrą“, kur veikia solidarumo principas.


Solidarumo principas, kuris iki šiol naudojamas, reiškia, kad ir tuo atveju, jei uždirbi nedaug, o tavo įmokos mažos, išmokos mažai kuo skiriasi nuo dideles įmokas mokančių darbuotojų. Jei tavo darbo užmokestis minimalus, o kito – tris kartus didesnis, tai „Sodros“ mokama pensija šiuo metu skiriasi tik apie 200 Lt., nors įmokos skiriasi daugiau nei tris kartus.


Pagaliau, paskutinis, gal ir ne galutinis argumentas, padėsiantis apsispręsti. Parašyti prašymą  „Sodrai“, kad Seimo patvirtintą procentą nuo įnašų  pervestų į pasirinktą fondą, galima bet kada, nors atvirkščiai to padaryti neleidžiama.


Algirdas  Rauka


Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų


profesinių sąjungų federacijos pirmininkas


 


P.S.


Esamiems pensijų kaupimo dalyviams, sudariusiems pensijų kaupimo sutartis iki 2013 m., suteikiama teisė apsispręsti dėl pensijų kaupimo naujomis sąlygomis. Asmuo nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki lapkričio 30 d. gali raštu kreiptis į pensijų kaupimo bendrovę dėl sutikimo mokėti papildomą įmoką savo lėšomis arba raštu vienašališkai sustabdyti pensijų įmokų pervedimą į pensijų fondą. Sustabdžius dalyvavimą pensijų kaupime, sukaupta suma lieka pensijų fonde, iki asmuo įstatymų nustatyta tvarka įgyja teisę į išmoką (pavyzdžiui, sukanka senatvės pensijos amžių). Asmenys, kurie nurodytu laikotarpiu raštu nesikreips į savo pensijų fondą, pensijų kaupime liks dalyvauti ankstesnėmis sąlygomis – bus pervedama tik nustatyta „Sodros“ įmoka.


Daugiau informacijos: http://www.pensijusistema.lt/index.php?-1913099046


 


 


LPSK informacija


www.lpsk.lt