Aptardamas 2012-ųjų LPSK veiklą, konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas tarybos nariams priminė metų pradžioje įvardintus keturis prioritetus ir aptarė, kaip sekas juos vykdyti.
Vadovas paminėjo, jog jaučiamas judėjimas siekiant iki 50 procentų didinti surenkamą nario mokestį, kuriuo būtų gerinamos pirminėms organizacijoms teikiamos paslaugos, dėmesį koncentruojant į šakos veiklą susijusią su darbuotojų teisių gynimu.
Pasidžiaugta, jog išgirstas siūlymas imtis konsultacijų dėl šakinių organizacijų jungimosi su giminingomis šakomis, nes tai skatina ne tik finansinį stabilumą, bet ir kokybiškesnę bei tikslingesnę profesinių sąjungų veiklą, juk kelios skirtingos profesinės sąjungos silpnina įmonėje ar organizacijoje dirbančiojo gynimą, tokiais atvejais vyksta trintis tarp esamų profesinių sąjungų, o ne konkrečių ir darbuotojams aktualių problemų sprendimas.
Pirmieji šiuo raginimu pasinaudojo Lietuvos nepriklausomų profsąjungų organizacijų asociacija, įsiliejusi į Lietuvos radioelektronikos pramonės profsąjungų organizacijų federaciją. Viena šaka tapo Lietuvos chemijos pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacija ir Lietuvos energetikos darbuotojų profesinių sąjungų federacija, įkūrusios Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federaciją.
Paminėjęs šiuos pavyzdžius, LPSK vadovas sakė, jog šakų, kurios galėtų pasielgti taip pat yra daugiau, nes niekas negalėtų paneigti, jog dirbant kartu ir darbas kokybiškesnis, ir padaryti galima daugiau.
Šakose vyksta diskusijos dėl kuo paprastesnio stojimo į profesinę sąjungą. Žmonės nori, kad jų problemos būtų girdimos ir žinoti, kad jos bus sprendžiamos, todėl svarbu kuo paprastesnis stojimas į profesinę sąjungą, o tiesioginė narystė šakoje gausintų narių skaičių. Žinoma, labai svarbu, kad šakos teikiamos paslaugos būtų kuo kokybiškesnės ir atitiktų jos narių poreikius.
Vienodo profilio pirminių organizacijų, veikiančių atitinkamose teritorijose stambinimas formuojant bendrus tikslus, stiprintų ne tik profesinės sąjungos pozicijas įmonėje ar organizacijoje, bet ir apskritai profesinių sąjungų įtaka taptų svaresnė, būtų paprasčiau derėtis dėl kolektyvinių sutarčių pasirašymo, o konkretus žmogus, žinodamas, jog juo rūpinamasi konkrečioje darbo vietoje labiau vertintų narystę profesinėje sąjungoje.
Atsižvelgiant į tai, jog yra organizacijų, kurios fiksuojamos tik regionų sudėtyje, pasiūlyta nurodyti LPSK regionų organizacijoms keisti įstatus, kuriais būtų numatyta, kad organizacija, esanti regiono nare, bet neesanti LPSK šakos sudėtyje, regiono organizacijai mokėtų 50 procentų surenkamo nario mokesčio (bet ne mažiau, kaip 4 litus nuo nario), o LPSK pervesti dvigubą nustatytą LPSK mokestį ir visaverčiai dalyvauti regiono veikloje.
Artūras Černiauskas pasidžiaugė, jog bendro visų profsąjungininkų bendros pastangos ir kovingas nusiteikimas surengti mitingą, vasaros pradžioje sėkmingai sustabdė mėgintą buldozerio principu stumti Darbo kodekso liberalizavimo procesą.
Neužmirštas ir minimalios mėnesio algos klausimas, nors profesinės sąjungos ėmėsi įvairių priemonių ir su darbdaviais susitarta, tačiau Vyriausybė laikėsi savo pozicijos ir MMA tepadidino 50-čia litų, akivaizdžiai parodydama požiūrį į socialinius partnerius ir pasityčiodama iš Lietuvos žmonių. Na, o profesinėms sąjungoms, tuo laiku, žinoma, tai buvo pralaimėjimas, todėl džiugu, kad atėjus naujai valdžiai šis darbas bus atliktas ir nuo 2013 m. sausio 1 d. minimali alga didės.
Apskritai reikia peržiūrėti darbo užmokesčio sistemą, kad dirbantys žmonės jaustųsi stabiliau ir būtų motyvuojami dirbti, o ne naudotis pašalpomis.
Pirmininkas akcentavo, jog profesinėms sąjungoms nepakanka būti „gaisrų gesintojomis“ – laikas susigrąžinti reikalaujančios organizacijos pozicijas, kurias jos per pastaruosius metus šiek tiek prarado.
Paminėtas labai svarbus Lietuvos profesinėms sąjungoms – konsolidavimo ir bendros veiklos klausimas. Pirmasis svarbus žingsnis žengtas – rastas bendras devynių profesinių sąjungų sprendimas formuluojant reikalavimus LR Vyriausybei, tad šį darbą privalu tęsti.
Irena Petraitienė – LPSK moterų centro pirmininkė aptardama metų veiklas sakė, jog sėkmingai bendradarbiaujama su LR Seimu, vyriausybės institucijomis, įtakojami įstatymai ir teisės aktų pakeitimai, dalyvaujama komisijos darbe dėl Valstybinio moterų ir vyrų lygių galimybių 2010–2014 metų programos įgyvendinimo, komisijoje dėl Europos Komisijos pateikto deryboms Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos projekto dėl biržinių bendrovių nevykdomųjų direktorių pareigas einančių asmenų lyčių balanso kompanijų valdybose priėmimo, teikti siūlymai „Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo straipsnių pakeitimo projektui“.
Baltijos šalių profesinių sąjungų moterų organizacijų seminare Estijos, Latvijos, Lenkijos ir Lietuvos moterims, pritarta nuostatai, kad organizuojant konkursus pelnyti geriausios šalies įmonės, geriausio vadovo vardą, apdovanojimai ir palankūs įvertinimai būtų suteikiami tik tuo atveju, kai lygioms galimybėms įmonėse skiriamas svarbus dėmesys. Be to, Baltijos šalių regiono moterys planuoja atidžiai išnagrinėti moterų ir vyrų darbo užmokesčių skirtumų dydžius bei priežastis Lenkijos, Lietuvos, Latvijos bei Estijos autobusų ir troleibusų parkuose.
Seminarai ir mokymai moterims rengiami ir bendradarbiaujant su Lietuvos Nevyriausybinėmis organizacijomis. Prisidėta prie Europos lyčių lygybės instituto iniciatyvos paminėti tarptautinę akciją „16 dienų be smurto prieš moteris“.
LPSK moterų centras teikia duomenis ETUC, PERC moterų komitetams (statistinius, lygių galimybių įstatymų, konvencijų šalyje įgyvendinimo, lyčių lygybės, moterų veiklos klausimais), dalyvauja kampanijose įgyvendinant Nėščių darbuotojų direktyvą (92/85/EEB), ITUC kampanijoje „Ne smurtui prieš moteris“, 12 iš 12 prieš namus tvarkančių moterų išnaudojimą, parengtos analizės: lyčių lygybė, moterų ir vyrų darbo užmokestis Lietuvoje, moterys šalies valdymo srityje, darbo rinka, moterys ir verslas.
Irenos Petraitienės manymu, „reikia pripažinti, jog kalbant apie lyčių lygybę, galbūt moterų ir vyrų startas darbo rinkoje būna vienodas, bet viso proceso metu paaiškėja, kad dažnas atvejis, kai moterų atlyginimai mažesni, o darbo krūviai didesni“.
Juozas Adomaitis, asociacijos „LPSK Jaunimas“ pirmininkės pavaduotojas aptarė, ką 2012-aisiais nuveikė profesinių sąjungų jaunimo aktyvas. Jis priminė, jog pagrindinis organizacijos tikslas – lyderių paieška, tačiau optimizmo šioje srityje – mažoka, nes jaunimas labiausiai migruojanti dirbančiųjų dalis ne tik iš darbovietės į darbovietę, bet ir į kitas šalis, todėl suformuoti stiprią komandą, kuri aktyviai dirbtų tik iš idėjos – problematiška.
Juokais Juozas prasitarė, kad būna momentų, kai nusvyra rankos, tada kyla mintis prisidėti prie pagyvenusių žmonių organizacijos, kur žmonių migravimo padėtis tikrai stabilesnė.
Įgytas žinias jaunimas pažadėjo išmėginti praktiškai – daugiau dėmesio skiriant internetinėms akcijoms, kurias rengs socialiniuose tinklapiuose.
Apibūdinant veiklas paminėta tradicinė kasmetė „Darom“ akcija, kurios metu švarinamos įvairios Lietuvos vietos, komandos formavimo mokymai, o už pagalbą juos organizuojant nuoširdžiai padėkota Friedrich Ebert fondui, surengta kasmetė tarptautinė jaunimo vasaros mokykla Palangoje, ten jaunimas dalijasi patirtimi ir pripažįsta, jog tai labai naudingos veiklos, nes jaunimas ir protesto akcijose spėja sudalyvauti. Pavyzdžiui, šiais metai jaunimas prisidėjo prie piketų, kuriuos profesinės sąjungos surengė prie konservatorių ir Liberalų sąjūdžio Klaipėdos skyrių būstinių, išreikšdami nepasitenkinimą galimomis Darbo kodekso pataisomis.
Surengtas dviračių žygis po Lietuvą, jo metu daugiau dėmesio skirta aktyviam poilsiui ir bendravimui, kiti renginiai, stiprinantys jaunimo motyvaciją profsąjunginei veiklai.
Pristatydama projektą „Socialinio dialogo skatinimas Lietuvos regionuose“ Danutė Šlionskienė sakė, jog šio projekto įgyvendinimas darys įtaką įmonėse, įstaigose, organizacijose sprendžiant iškylančias problemas, skatins kolektyvinių sutarčių pasirašymą, gerins darbuotojų atstovavimą. Saugos ir sveikatos komitetų steigimas arba jų darbo efektyvinimas prisidės prie darbo sąlygų gerinimo, nelaimingų atsitikimų skaičiais mažinimo. Projekto veiklos glaudžiai susijusios su kasdieniu profesinių sąjungų darbu, tai: darbdavių ir profesinių sąjungų socialinės partnerystės mokymai, apskritojo stalo diskusijos socialinės partnerystės klausimais, informavimas/konsultavimas socialinio dialogo klausimais, socialinės partnerystės gebėjimų gerinimas tarptautiniame kontekste – vizitas pas Latvijos socialinius partnerius, socialinės partnerystės stiprinimo konferencijos, socialinių partnerių švietimas ir informavimas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bei 16 saugos ir sveikatos komitetų steigimas įmonėse, darbuotojų saugos ir informaciniai sveikatos komitetų narių seminarai, dvišalių tarybų narių regionuose mokymai, kolektyvinių sutarčių rengimo bei derybų taktikos mokymai, konfliktų ir krizių valdymo, nelegalaus darbo prevencijos, lyčių lygybės darbe užtikrinimo klausimai, apskritojo stalo diskusijos, 17 kolektyvinių sutarčių pasirašymas. Konsultacijos kolektyvinių sutarčių rengimo klausimais, profesinių sąjungų narių ir visuomenės informavimas bei švietimas socialinio dialogo svarbos ir jo pažangos klausimais radijo laidose. Per šiuos metus 15 radijo laidų jau transliuota.
Informacijos apie projekto eigą galite rasti laikraštyje „Lietuvos profsąjungos“.
Tos įmonės ir organizacijos, kurios norėtų pradėti kolektyvines derybas, parengti savo atstovus tinkamai derėtis dėl kolektyvinių sutarčių pasirašymo, saugos ir sveikatos komitetų steigimo, kviečiamos prisidėti prie projekte dalyvaujančių organizacijų būrio ir dalyvauti stiprinant socialinį dialogą Lietuvoje.
Grasilda Makaravičienė, Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentė kalbą pradėjo nuo su LPSK pasirašytos bendradarbiavimo sutarties ir pasidžiaugė, jog ji kryptingai vykdoma, bet pagyvenusių žmonių asociacijos skaudulys yra tai, kad nepasidomėjus jų nuomone, žmogus, išėjęs užtarnauto poilsio profesinių sąjungų nariu automatiškai nustoja būti. Apie tai diskutuojama jau daug metų, o galutinis šio klausimo sprendimas dulka valdininkų stalčiuose, todėl prezidentė akcentavo, jog labai norėtų, kad ir pensinio amžiaus žmonių narystės statusas profesinėje sąjungoje būtų atstatytas.
Prezidentė apgailestavo, kad šiuo metu karta, kuri statė Lietuvą, nebereikalinga ir dažnai pavadinama našta valstybei. Nepaisant visko, pagyvenę žmonės nusiteikę ryžtingai ir nesiruošia nusileisti siekdami savo tikslų ir pritarė jaunimo atstovo Juozo Adomaičio norui stoti į pagyvenusių žmonių organizaciją, kurioje nauji žmonės visuomet laukiami.
Grasilda Makaravičienė nuoširdžiai padėkojo LPSK pirmininkui Artūrui Černiauskui ir generalinei sekretorei Janinai Matuizienei, kad visuomet yra girdimi ir pagalbos ranka ištiesiama nedelsiant.
Algirdas Kvedaravičius, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininko pavaduotojas informavo, jog LPSK ir LSDP sutarties pasirašymas – reikšmingas įvykis ir tikrai gerai, kad šis susitarimas yra, o dar svarbiau, kaip pavyks sutartį vykdyti. Artimiausiu metu bus paruošti komentarai, dėl kurių vyks diskusijos.
Algirdas Sysas, LR Seimo pirmininko pavaduotojas atsiprašė, jog dėl intensyvios dienotvarkės negali dalyvauti Vyriausybės vadovas Algirdas Butkevičius ir pratęsė diskusijas su tarybos nariais dėl LPSK ir LSDP pasirašyto susitarimo atspindžių 16-tos LR Vyriausybės programoje ir kokiomis priemonėmis tai bus įgyvendinama.
Seimas intensyviai dirba, o pirmasis darbas dėl kurio jau sutarta – pažadėtas minimalios mėnesio algos didinimas iki 1000 litų nuo 2013 m. sausio 1 d., vėliau bus peržiūrėtos biudžetinio sektoriaus kategorijų apmokėjimas, kad padidinus MMA, kvalifikuoti darbuotojai neliktų nuskriausti ir jų atlyginimai proporcingai didėtų.
Svarbu, kad nuo Naujųjų pensijos būtų skaičiuojamos vadovaujantis nauja tvarka – nuo 2013 m. sausio 1 d. žmonės galės rinktis dabar galiojančią tvarką, kai skaičiuojamas visas stažas ir visos pajamos pasirinkus penkerius (1984-1994 m. laikotarpio) pelningiausius metus. Arba laikotarpis nuo 1995 m., kai duomenys apie mokėtas įmokas yra „Sodroje“, netaikant jokio pasirinkto laiko, o skaičiuojant viso dirbto laiko stažą ir pajamas. Laikui bėgant svarbu ir tai, jog pensijos didėtų, nes šiuo metu žmogaus perkamoji galia – paralyžuota.
Tai dvi svarbiausios moralinės nuostatos, įsigaliosiančio 2013 m. sausio 1-ąją.
Kai dėl Vyriausybės programos, tai žinoma, ji visiškai su pasirašyta sutartimi negali sutapti, nes susitarimą pasirašė dvi šalys, o dėl programos bendrą sutarimą turėjo rasti daugiau pusių.
Išsamiai atsakęs į gausius dalyvių klausimus Algirdas Sysas paragino profesines sąjungas dirbti kokybiškai, vienytis, ieškoti kompromisų ir bendrais sprendimais siekti Lietuvos dirbantiesiems naudingų rezultatų.
Pristatydama 2013-ųjų Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos veiklos prioritetus konfederacijos generalinė sekretorė Janina Matuizienė priminė tarybos nariams, jog svarbiomis išlieka 2010 m. gegužės 7 d. vykusio LPSK IV suvažiavimo metu patvirtintos 2010–1014 metų veiklos kryptys (profesinių sąjungų judėjimas ir narystė, socialinių ir ekonominių profesinių sąjungų narių teisių gynimas, įstatymų leidybos įtakojimas, socialinė partnerystė, profesinės sąjungos narių švietimas, tarptautinė veikla).
2013 metų LPSK veiklos prioritetai: įstatymų leidybos įtakojimas, socialinės partnerystės stiprinimas, narystės didinimas gerinant informacijos sklaidą, šakinių kolektyvinių sutarčių pasirašymas, darbas su LR Vyriausybe, valstybės institucijomis, darbo užmokesčio sistemos kūrimas, vadovaujantis darbo vietų vertinimo metodika, minimalios mėnesio algos (MMA) didinimas.
Po diskusijų, veiklos prioritetams pritarta, o LPSK sekretoriatas įpareigotas parengti detalų priemonių planą, kuris bus pristatytas LPSK valdybos posėdyje sausio mėnesį.
Renginio pabaigoje Dainius Radzevičius pristatė Lietuvos žurnalistų sąjungą – nepriklausomą, nepolitinę demokratinę visuomeninę profesinę organizaciją, vienijančią 1000 žurnalistų profesionalų. Pagrindiniai šios organizacijos tikslai – ginti žurnalistų teises ir laisves, gerinti darbo ir gyvenimo sąlygas, garantuoti profesinės etikos normų laikymąsi, rūpintis žurnalistų mokymu, siekiant šių tikslų aktyviai dalyvauti šalies ir tarptautinių organizacijų veikloje. Lietuvos žurnalistų sąjungą jau yra pasirašiusi šakos kolektyvinę sutartį.
Žurnalistų sąjungos prašymui, vardan solidarumo įsilieti į LPSK sudėtį, dalyvavusieji tarybos posėdyje pritarė bendru sutarimu.
Taigi LPSK valdybai pritarus šiam sprendimui mūsų organizacija vienys 25 šakas narės.
Pritarta Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos siūlymui 2013 m. sausio 16 d. prie apskrityse esančių teismų, surengti piketus už teisę Lietuvos darbuotojams streikuoti.
Nuotraukos šia saityno prieiga:
http://www.facebook.com/media/set/?set=a.457695187599388.93575.153500544685522&type=3
LPSK informacija
