Apie finansavimo principą

Kaip žinia, nuo 2002-ųjų visos Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos mokymui gauna tiek pinigų, kiek jose mokosi mokinių. Mokinio krepšelis skiriamas išskirtinai mokymui organizuoti: mokytojų ir su mokinių priežiūra susijusio personalo atlyginimams, vadovėliams, mokymo priemonėms ir pan. Likusias mokykloms reikalingas lėšas (mokyklos pastatui, infrastruktūrai ir teritorijai bei jų aptarnavimui) skiria mokyklos steigėjas (valstybė, savivaldybė ar privatus asmuo).

 

Sutaupyti leido mažėjantis mokinių skaičius

Nuo šių metų rugsėjo 1-osios Lietuvoje mokinių sumažėjo beveik 20 tūkst., tad keturiems šių metų mėnesiams atitinkamai mažėja ir mokinio krepšelio asignavimai. Didžioji sutaupytų mokinio krepšelio pinigų dalis – 17 mln. litų – atiteks Muitinės departamentui kreditiniams įsiskolinimams padengti. Papildomai 1 mln. litų gaus Valstybinės sienos apsaugos tarnyba, 2,4 mln. litų – teismai.

Taigi už paskutinį šių metų ketvirtį šalies savivaldybės gaus 14,5 mln. Lt mažesnes dotacijas mokinio krepšeliui finansuoti. Savivaldybės tuo nėra labai patenkintos, bet švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius nemano, kad kas nors bus nuskriaustas: juk mažėja mokinių skaičius, tad automatiškai mažėja ir pinigai.

 

Netekome 31 mokinio ir 269 tūkst. Lt

Kaip mus informavo Finansų, biudžeto ir ekonomikos skyriaus vedėja Regina Žemaitienė, Elektrėnų savivaldybėje šiais mokslo metais mokosi 31 mokiniu mažiau nei pernai, tad netekome 269 tūkst. Lt mokinio krepšelio lėšų. Šio apkarpymo pasekmes jau šį mėnesį pajus savivaldybės pedagogai. Kaip teigia R. Žemaitienė, sumažėjo galimybė išmokėti kai kurių mokyklų mokytojams visą atlyginimą. Anot specialistės, savivaldybėje jau sulaukta nepasitenkinimo iš mokymo įstaigų vadovų. Galbūt būtų ne taip apmaudu, svarsto R. Žemaitienė, jei sutaupytos mokinio krepšelio lėšos būtų skirtos pašalpoms ar panašioms reikmėms, tačiau jų skyrimas muitininkams ir kitiems tarnautojams kelia abejonių.

Specialistė atkreipia dėmesį, jog tai, kad mokinio krepšelio lėšos, skirtos savivaldybei, mažės kartu su mokinių skaičiumi, buvo numatyta tvirtinant 2011 m. biudžetą. Tai numatanti pataisa šiemet į biudžeto projektą buvo įtraukta pirmą kartą. Tad nuo šių mokslo metų pradžios savivaldybė gyveno nežinioje ir su nerimu laukė, ar pasitvirtins minėtoji naujovė.

 

Neatsižvelgta į pasekmes

Mokinio krepšelio finansavimo modelio ir kitoms Lietuvos švietimo sistemos problemoms aptarti antradienį Seime buvo surengta spaudos konferencija, kurioje dalyvavo ir Elektrėnų savivaldybės tarybos narys, Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius.

Paklaustas, kaip vertina dotacijų mokinio krepšeliui finansuoti sumažinimą, A. Jurgelevičius atsakė, jog prastai. Anot jo, buvo tiesiog atliktas buhalterinis veiksmas – iš vienur nuimta, kitur pridėta, tačiau neatsižvelgta į esminį dalyką – į tai, kaip pasikeitimai paveiks mokyklas ir jų bendruomenes. Juk, nepaisant to, kad sumažėjo mokinių skaičius, klasių komplektų skaičius liko tas pats (pavyzdžiui, jei mokykloje yra trys penktokų klasės ir kiekvienoje klasėje sumažėjo po du mokinius, mokykloje vis tiek liko tos pačios trys penktokų klasės). Vargu ar kiek nors sumažėjo mokytojų darbo krūvis, tačiau pinigų jų atlyginimams jau trūksta.

 

Modelį reikia reformuoti

Pasak A. Jurgelevičiaus, patį mokinio krepšelio finansavimo modelį būtina keisti. Tiesa, kai šis modelis buvo įvestas – kone prieš dešimtmetį, Lietuvos švietimo sistemai jis tiko: anksčiau nuolat trūkdavo lėšų pedagogų atlyginimams, o mokinio krepšelis garantavo finansavimą. Tačiau šiuo metu, pasikeitus situacijai valstybėje, jį būtina reformuoti. Kaip teigia pašnekovas, užsienio šalyse šis finansavimo modelis taikomas tuomet, kai šalyje yra ekstremali, krizinė situacija; kai ekonominė situacija keičiasi, būtina keisti ir mokinio krepšelio finansavimo modelį.

1. Jurgelevičius mano, kad šiuo metu bene opiausia švietimo sistemos problema kaip tik ir yra keistinas mokyklų finansavimo modelis. Jei viskas liks taip, kaip yra šiandien, gyvuos tik didelės mokyklos, o mažosios bus priverstos nykti.


2.  

Sumažės mokinių motyvacija mokytis?

Mažų mokyklų gyvavimo sąlygos jau ir taip pakankamai sudėtingos. Joms taikomi sugriežtinti reikalavimai, kurie gali apsunkinti ir kai kurių mūsų savivaldybės mokyklų likimą, pavyzdžiui, Pastrėvio, Semeliškių.

Anot A. Jurgelevičiaus, kaimo mokyklų uždarymas turėtų itin neigiamų pasekmių. Šią mintį pašnekovas iliustruoja Pagėgių mokyklos pavyzdžiu: uždarius vieną kaimo mokyklą, iš 33 į didesnę mokyklą turėjusių pereiti mokinių perėjo tik 6. Kiti nusprendė išvis nebesiekti mokslų, galbūt juos atidėti. Kad, nelikus galimybės Semeliškėse baigti dvylika klasių, vaikams pritrūks motyvacijos mokytis toliau Elektrėnuose, baiminasi ir Semeliškių bendruomenė, su kuria buvo susitikęs A. Jurgelevičius.

 

Mokykla ir ekonomikos dėsniai

Jau dabar pasigirsta siūlymų kone visą finansavimą (apie 90 proc.) mokykloms skirti per mokinio krepšelį. Tai realizavus kaimo mokyklos taptų ekonomiškai nenaudingos. Tokiu atveju, pasak A. Jurgelevičiaus, švietimas veiktų pagal verslo principą: kas neturi mokinių, tas neturi pinigų ir bankrutuoja.

Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas mano, kad naudingiau būtų, jei savivaldybėms būtų leista laisviau disponuoti mokinio krepšelio lėšomis. Tačiau pastaruoju metu ryškėja tendencija mažinti savivaldybių savarankiškumą, tad vargu ar joms bus leista skirstyti lėšas mokykloms savo nuožiūra.

Kol kas belieka palinkėti linksmų artėjančių švenčių muitininkams, o pedagogams – sulaukti geresnių laikų…

 

 

Giedrė Pūrienė, Elektrėnų žinios

www.svietimoprofsajunga.lt