Savo pranešime apie naująją socialinio teisingumo erą teigiate, kad „neefektyvūs ekonominės plėtros modeliai padidino nelygybę visame pasaulyje“. Ar galėtumėte paaiškinti?
Šiuo metu sudėję 61 mln. žmonių pajamas gausime tiek pat, kiek uždirba 3,5 mlrd. žmonių. Jungtinėse Amerikos Valstijose 12,6 proc. visų pajamų tenka 0,1 proc. žmonių. Tą nulėmė pasirinktas plėtros modelis, kuris padidino nelygybę ir sumažino darbo užmokesčio dalį bendrajame vidaus produkte. Tai reikia atitaisyti.
Nuo Antrojo pasaulinio karo iki pat paskutinio praeito amžiaus dešimtmečio Europa sugebėjo derinti aukštus augimo ir produktyvumo rodiklius su socialiniu teisingumu ir teisingais atlyginimais. Vadinasi, tai nėra neįmanoma.
Turime grįžti prie europinių vertybių šaknų ir teisingumo siekimą laikyti svarbiausiu. Biudžeto deficito mažinimo politika turi būti socialiai atsakinga. Padorus darbas ir kokybiškos darbo vietos yra tai, ko žmonės tikisi. Juk darbo kokybė daugeliu atvejų apsprendžia visuomenės gyvenimo kokybę.
Kalbate apie „padorų darbą“. Kaip jį apibūdintumėte?
Padorus darbas remiasi keliais principais. Pirma, būtina laikytis tarptautinių darbo standartų. Krizė negali būti naudojama kaip dingstis silpninti darbuotojų teises. Antra, reikalingas socialinis dialogas. Problemas lengviau spręsti tuomet, kai darbdaviai ir darbuotojai susitinka ir kalbasi prie vieno stalo.
Galiausiai, turi būti socialinė apsauga. Pasaulyje aštuoni iš dešimties žmonių nėra socialiai apsaugoti. Tačiau daugelis besivystančių šalių, įskaitant Indiją, Kiniją, Braziliją, Meksiką ir Čilę, juda teisinga linkme. Reikia neleisti žmonėms įbristi į skurdą, juos socialiai apsaugojant. Pasaulinio ūkio „laivo“ kapitonu turi tapti reali ekonomika, o finansų sektoriui – aptarnaujantis vaidmuo.
Kokį poveikį finansinė krizė turėjo darbo standartams ir socialinei politikai?
Finansinė krizė virto ekonomine krizė, o ši pavirto į socialinę, kuri iš esmės reiškia darbo vietų praradimą, didėjantį skurdą ir augančią nelygybę. Šiuo metu 200 mln. žmonių neturi darbo. Be to, pastebima tendencija, prisidengiant krize, riboti darbuotojų teises.
Manau, nepaprastai svarbu laikytis kertinių ES vertybių — pagrindinių žmogaus teisių, teisių darbo vietoje ir individo apsaugos. Socialiai orientuota rinkos ekonomika turi tarnauti žmonių pažangai ir gerovei. Tačiau šio ryšio nebėra dabartiniame ekonominės plėtros modelyje, kuris nepajėgia sukurti užtektinai darbo vietų, atvirkščiai, jis padidino nelygybę.
Tai galima pakeisti, tačiau, norint judėti į priekį, reikia politinės valios. Mano įsitikinimu, Europos interesas šiandien yra sukurti ryšį su žmonėmis, kurie yra nepatenkinti ir atitrūkę nuo valdančiųjų.
Ar Europos Parlamentas gali padėti sukurti šį ryšį?
Nepaprastai gerbiu Europos Parlamentą ir vertinu paramą, kurią jis teikia labai svarbioms iniciatyvoms visame pasaulyje, tokioms kaip: Pasaulinės globalizacijos socialinė dimensija, Visuotinis darbo vietų paktas ir socialinės apsaugos įstatymai. Stiprus parlamentarizmas ir stipri pilietinė visuomenė yra tai, ko šiandien reikia pasauliui.
Daugelyje politinių sistemų į krizę žvelgiama pro kitų rinkimų prizmę. Užuot galvojusios apie laimėjimus ar pralaimėjimus rinkimuose, valstybės turi susitikti ir susitarti dėl geriausio kelio į priekį. Šį gebėjimą matyti bendrąjį interesą turi Europos Parlamentas, kurio laukia didelis ir sunkus iššūkis. Jis turėti tapti vedliu ir imtis lyderio vaidmens, atkuriant ryšį tarp politinės sistemos ir žmonių.
EP, alfa.lt