Pareiškėjui (Seimo narių grupei) teisme atstovavo Seimo nariai Julius Sabatauskas ir Algirdas Sysas. Suinteresuotam asmeniui atstovauti buvo paskirti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras ir Seimo narė Rima Baškienė.
Seimo narių grupė suabejojo Seimo 2008 m. birželio 3 d. nutarimu patvirtintomis Valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatomis, kuriose įtvirtintos šios sąvokos. Jos, neva, prieštarauja Konstitucijos 6 straipsnio 1 daliai (Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas), 7 straipsnio 1 daliai (negalioja joks įstatymas arba kitas aktas, priešingas Konstitucijai), 38 straipsnio 1 daliai (šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas) ir konstituciniam teisinės valstybės principui.
Pareiškėjo nuomone, Valstybinėje šeimos politikos koncepcijoje Seimas, formuluodamas šeimos, darnios šeimos, išplėstinės šeimos, nepilnos šeimos sąvokas ir pateikęs jų apibrėžimus, nesilaikė iš Konstitucijos kylančio reikalavimo šeimos teisinius santykius reguliuoti įstatymu, o ne žemesnio lygmens teisės aktu – Seimo nutarimu.
Parlamentaro A. Syso manymu, pagal šeimos politikos koncepciją akivaizdžiai diskriminuojamos šeimos, kurios gyvena be santuokos, jo įsitikinimu, pagrindinis dalykas – kokie yra santykiai, o ne kaip jie įtvirtinti, kad būtų galima gauti valstybės paramą.
J. Sabatauskas sakė, kad pagal šeimos politikos koncepciją „Vaikai toje šeimoje, kurioje nėra vieno iš tėvų arba nesusituokę gyvena kartu, bus diskriminuojami.“
„Santuoka sudaroma vyro ir moters sutarimu. Sakyti, kad Konstitucija leidžia šeimą sudaryti be santuokos, neteisinga. Bet Konstitucijoje įtvirtintos ir neformalios šeimos, kurių esmė yra santykiai, tėvų tarpusavyje, vaikų su tėvais ir t.t.“, – teigė J. Sabatauskas.
Valstybinės šeimos politikos koncepcijoje teigiama, kad „Šeima – esminis visuomenės gėris, kylantis iš žmogaus prigimties ir grindžiamas savanorišku vyro ir moters santuokiniu pasižadėjimu skirti savo gyvenimą šeiminiams santykiams kurti, užtikrinantis šeimos narių – vyro ir moters, vaikų bei visų kartų gerovę ir sveikos visuomenės raidą, tautos bei valstybės gyvybingumą ir kūrybingumą. Todėl valstybės ir nevyriausybinės institucijos privalo užtikrinti šeimos integralumui palankią aplinką, plėtodamos ir tobulindamos jos teisinę ir socialinę bazę.“
Pareiškėjų manymu, ši sąvoka išskirtinai pateisiną šeimą tik kaip santuokiniu ryšiu pagrįstus santykius ir diskriminuoja oficialiai neįteisintas šeimas.
„Jei bus remiamasi šia koncepcija, bus rengiami įstatymai ir pakeitimai pagal šią koncepciją, atsiras dar daugiau prieštaravimų, kurie paskui susirems su Konstitucijos 29 str., – sakė J. Sabatauskas. – Koncepcija suplanuoja kitokį požiūrį į vaikų teises. Pažiūrėjus į įstatymus, kurie apibūdina šeimos sąvoką, kalbama apie įvairius paramos atvejus. Jei būtų įgyvendintos koncepcijos nuostatos įstatymuose, būtų diferencijuojama, kokioje šeimoje augo tie vaikai.“
„Tie patys žmonės, kurie rėmė koncepciją, balsavo Seime už rėmimo šeimoms sumažinimą. Viskas atsiliepia šeimai. Anot jų, valstybė gali diskretiškai remti vienus, o kitų neremti: darnias šeimas rems, o nedarnių nerems. Turintys kitokios santvarkos šeimas paramos negauna, o teisingai suprantantys, kas yra šeima, paramą gauna“, – koncepciją kritikavo parlamentaras J. Sysas.
„Neįmanoma mamos ir vaiko nelaikyti šeima. Tėvas ir vaikas, mama ir vaikas yra šeima. Pagal koncepciją, nepilna šeima – ta, kuri yra santuokai pasibaigusi. O jei išvis nebuvo santuokos? Vadinasi, mama su vaiku nebus šeima?“, – stebėjosi J. Sabatauskas.
Balsas.lt