G.grigelevičius. ar strategijos „lietuva 2030“ laukia stalčius?

Pasižiūrėkime, kaip aktyviai visuomenė puolė teikti savo pasiūlymus ir generuoti idėjas. Specialiai šiam projektui sukurta Interneto svetainė www.lietuva2030.lt. Deja, sužinoti, koks jos lankomumas, nepavyks. Kažkodėl svetainės kūrėjai neįdėjo tam skirto skaitiklio. Į nemokamo lietuviškų svetainių lankomumą skaičiuojančio tinklalapio hey.lt TOP100 ši svetainė taipogi nepatenka. Bet gal kažką apie svetainės populiarumą pasakys joje skelbiamas idėjų, kurias pateikė internautai, skaitiklis? Rašinio rengimo dieną jis rodė 332 idėjas. 


Gal ir neblogai, bet kokios tai idėjos? Pažiūrėkime į čia pat skelbiamą populiariausių idėjų TOP 10. Tik keletas geriausių perliukų „Atskiros aikštelės šunims“ arba „Aukštasis mokslas“, arba „Tobulėkime visi“. Taikliai rašoma čia pat pateikiamame lankytojo komentare: „Pasirodo, žmonės net nežino, kas yra idėja, o kas tik deklaracijos ir šūdmaliavimas“. Ir dar apie komentarus. Gerbiami svetainės adminai, susidėkite normalias brukalo apsaugas ir išvalykite svetainę nuo „cialį“, „legal steroids“ ir kitokį šlamštą siūlančių komentatorių. Nes tai tik liudija, kad šių komentarų iš valdžios nei kas skaito, nei atsižvelgia į juos. 


Matyt, tas pat nutiko ir su bedarbystės mažinimo idėjomis, kurių rinkimo vajus buvo skelbiamas dar neseniai. Akivaizdu, kad projektas Lietuva 2030 pamažėle kaip ir dauguma projektų iki jo virsta burbuliniu, „piariniu“ produktu. O gal toks ir buvo nuo pat gimimo? Pamenate, ūkio ministerijos stumtą Ekonomikos skatinimo planą su labai gražia svetaine internete. Dizainas be kita ko panašus į Lietuva 2030. Tiesiog gėrėjaisi įvairiomis skalėmis „Verslo sąlygų palengvinimui padaryta … proc.“, „Verslui išduota … lt kreditų“… . Ech, amžiną ramybę jam. 


O visuomenė reaguoja adekvačiai. Kokį jūs mums produktą, tokias mes jums idėjas ir tokį aktyvumą tą strategiją svarstant. Ne vienas iš pasisakiusių DELFI ir kitų žiniasklaidos priemonių puslapiuose atkreipė dėmesį, kad strategija, kurią labiau tiktų vadinti vizija, itin abstrakti, pilna optimistinių lozungų, joje, kaip rašo Alvydas Medalinskas, „netrūksta minčių, keliančių šypseną ir liūdesį“.


Svajotojais politikus, kuriančius tokias strategijas kaip Lietuva 2030, pavadino ir Raimondas Kuodis, beje, įtrauktas į Pažangos Tarybos, atsakingos už strategiją, sudėtį. Įdomu ir tai, kad šioje Taryboje pirmuoju smuiku kaip visuomet griežia politikai ir valdininkai, be to, priklausantys tik valdančiajai koalicijai. Jų sąrašas ilgiausias – 13. Verslininkų taryboje yra šeši, tačiau nelabai suprantami jų atrankos kriterijai. Kodėl įtraukta, sakykim, vertybinių popierių biržos vadovė, o ne koks rimtos strateginio verslo konsultavimo kompanijos vadovas ar, pavyzdžiui, bankininkas? Mokslininkų, kurių tokį dokumentą ruošiančioje institucijoje turėtų būti daugiausia, tik penki. Ir tiktai vienas iš jų strateginio valdymo specialistas. Sąrašą užbaigia po vieną kultūros bei religijos atstovą. Bet prie Tarybos mes dar grįšime.


O gal apskirtai neverta klausti visuomenės? Štai vaikų mokykloje paklausė, ko jiems trūksta. „Ilgesnių pertraukų, lengvesnių pamokų, atlaidesnių mokytojų“…. Gal mūsų visuomenė tokia kaip tie vaikai? Gal vertėtų mokslo profesionalams, mokslo (o ne politikos) elitui nustatyti pradinę būklę, nubrėžti siūlomas tendencijas, o tuomet kviesti įsijungti visuomenę?


Estijoje jau 2005 m. rugsėjo 14 d. Parlamento patvirtintą vystymosi strategiją, prižiūrint Estijos darnaus vystymosi komisijai (Estonian Commission on Sustainable Development), ruošė konsorciumas, vadovaujamas Talino universiteto. Latvijoje vystymosi gaires nuo 2007 metų kūrė Latvijos regioninio vystymo ir vietinės valdžios ministerijos suburta ekspertų grupė, vadovaujama prof. Robertso Kiliso. Panašiai, kaip ir Lietuvoje į strategijos juodraščio aptarimą buvo įtraukta ir visuomenė. Tiesa, latviai darbus pradėjo nuo globalių tendencijų ir jų poveikio Latvijai analizės. Be to, buvo paruošta išsami ataskaita apie esamą situaciją ir Latvijos turimus išteklius. Latviai savo strategijai įvertinti pasitelkė ir užsienio ekspertus. 


Labai išsamią, net 400 psl., strategiją „Lenkija 2030“ 2009 m. birželio 17 d. Lenkijos gyventojams pateikė Strateginių patarėjų komanda prie Lenkijos Vyriausybės (komandoje – ekonomikos, humanitarinių mokslų daktarai, politologai, verslininkai). Itin daug vietos skirta esamos padėties analizei. Mažai nuo Lenkijos savo apimtimi atsiliko Jamaikos vystymosi vizija. „Jamaica 2030“ kūrė šalies planavimo institutas (Planning Institute of Jamaica), bendraudamas su daugybe vietos įstaigų, organizacijų ir kt. institucijų. Pateiktos 82 bendradarbių pavardės su darbovietėmis ir dar šeši lapai dalyvavusių planavimo procese. Tuo tarpu lietuviškos strategijos kūrėjai kaip visuomet neįvardijo konkrečių strategijos rengėjų, o apsiribojo abstrakčiu pasakymu apie „aktyvius piliečius“.


Kataro Emyras 2008 m. patvirtino Kataro nacionalinę viziją 2030, kuriai ruošti 2006 m. buvo įkurtas specialus Generalinis vystymosi planavimo sekretoriatas (General Secretariat for Development Planning) su penkiais specializuotais departamentais. Beje, šis sekretoriatas atsakingas ir už šalies vystymosi 2011-2016 m. strategiją. Rusija savo strategijai iki 2020 m. rengti pasitelkė daug didesnes mokslininkų ir specialistų pajėgas. Sukurtos net 22 ekspertinės grupės, atsakingos už konkrečius sektorius. Nurodyta, kas toms grupėms vadovauja, ką jos veikia, kas suplanuota ateičiai. Ir pasiūlymą ar idėją galima nusiųsti – konkrečiai atitinkamiems ekspertams, o ne tiesiog eksponavimui viešojoje erdvėje.


Bet gal visai gera ta mūsų strategija, o kalta apatiška visuomenė? Paimkime ir atlikime nedidelę kiekybinę įvairių šalių strategijų statistinę tekstų analizę. Paskaičiuokime, kokie žodžiai daugiausiai sutinkami juose, tai reiškia, kam šie dokumentai teikia pirmenybę. Iš karto noriu perspėti, kad labiau pretenduoju į populiarųjį, o ne į mokslinį tyrimą, nes skaičiavimo algoritmas ir mechanizmas nėra tobuli. Ypač dėl to, kad strategijų tekstai skirtingomis – anglų, lietuvių, lenkų – kalbomis (nepavyko rasti visų viena kalba). 


Gana nedideliame, 81 psl., Estijos strategijos tekste net 2,4 proc. visų žodžių – „vystymasis“. Logiška. Juk strategija tam ir skirta. Toliau pagal žodžių naudojimo dažnumą rikiuojasi „Estija“, „visuomenė“, kas liudytų svarbiausius prioritetus. Dar toliau – pastaruoju metu madingas žodis „žinojimas, žinios“ . Estai žinių visuomenės kūrime priešaky visos Baltijos. Rinkimai internetu, didžiausias Baltijoje IT paslaugų eksportas. Maloniai nustebina įkandin sekantis estiškumas (visa, kas yra „estiška“, „estų“), taip pat didelis dėmesys socialiniams ir kultūriniams reikalams, gerovei . Tarp jų – estus bene geriausiai charakterizuojantis žodis – „tikslas“. Visi šie žodžiai tekste sutinkami po 60 ir daugiau kartų. Už dažnuminio dešimtuko borto liko „valstybė“, „strategija“, „resursai“ ir kitas makroekonominis rekvizitas. 


Latviai, sutikę su estais dėl pirmosios pozicijos, antroje įrašė veiksmažodį, dažniausiai skirtą išreikšti tariamajai nuosakai, ir strategijoje besikartojantį net 362 kartus. Lyg ir trūktų ryžto įgyvendinti, kas užsibrėžta. Toliau latviai linksniuoja „Latviją“, po to rūpestingai šalia „švietimo“ glaudžia „kapitalą“, „socialinius reikalus“ ir … „energiją“ (kaip gi be jos). „Valstybė“ pavartota dažniau nei „visuomenė“. Dešimtuką užbaigia žodis „naudoti“, kurį, matyt, galima būtų kartais versti ir „įsisavinti“. „Žinojimas“, „gerovė“ ir kitos modernybės iš dešimtuko iškritę. Tokio žodžio kaip „tikslas“ latviškame dažnuminiame tope išvis nėra.


Lenkai savo darnaus vystymosi plane dažniausiai mini žodį „Lenkija“. Labiausiai susirūpinę „socialiniais reikalais“ („žmogus“, „gyvenimas“). Nors lietuviškos strategijos pristatyme teigiama, kad ir jos centre – žmogus, šis žodis „Lietuva 2030“ net nepatenka į dažniausiai vartotų dvidešimtuką. Lenkų strategijoje toliau eina „vystymasis“, ir logiškai priduriamas tam reikalingas „kapitalas“ bei „rinkos“. Dar toliau paklusniai rikiuojasi kiti tvariam augimui reikalingi dalykai: „paslaugos“, „investicijos“, „infrastruktūra“, „technologijos“ ir „švietimas“. Labai konstruktyvi, nuosekli strategija.


Gana nedideliame, 35 puslapių, dokumente (vis dėlto tai dar tik projektas!) „Lietuva 2030“ daugiausiai kartojama „visuomenė“, „strategija“, „Lietuva“, „vystymasis“, „paslaugos“. Tačiau patiriame tam tikrą nepilnavertiškumą – išgyvename, ar užimame pakankamai aukštą „vietą“, ar, perfrazuojant Vytautą Rubavičių, „esame pakankamai įsividurkinę“: dažniau nei kitos Baltijos šalys žvalgomės į „ES“, „Europą“. Tikriausiai pusę Pažangos Tarybos sudarantys valdininkai ir politikai lemia tai, kad projekte daug kartų kartojasi žodžiai „valdžia“, „institucijos“, „projektai“. Kultūra ir socialiniai dalykai tekste pasitaiko daug rečiau nei pas kaimynus – sic! Taryboje tik 1 kultūros atstovas. Ir „tikslas“ yra, bet tik 16 kartų iš 8844 strategijos žodžių. Deja, tenka sutikti su V.Rubavičiumi, pasigedusiu strategijoje nacionalinio tapatumo ir lietuvių tautos. Žodžiai „lietuvių“, „lietuviška“ tekste pavartoti tik 12 kartų. Palyginimui, žodis „strategija“ ir jo variacijos sutinkami 111 kartų. 


Strategijos viešinime ir bandymuose gauti atsaką iš visuomenės dar toliau nei Lietuvą nuėjo Jamaika. Šalia rimtosios pristatoma ir populiarioji vizijos versija. Jamaikiečiams svarbiausia kaip ir daugumoje tirtų strategijų yra savo šalis. Toliau eina „nacionalinis“, „vystymasis“, „vizija“. Į pirmą dešimtuką, manau, dėsningai patenka ir žodis „darbas, dirbti“ (susišaukiantis su estų „tikslas“), o taip pat „vieta“, matyt liudijanti, kad aukštų vietų siekimas nesvetimas ne tik lietuviams.


Bene seniausiai – dar 1997 m. – savo strategiją 2030 priėmė Kazachstanas. Kaip ir dera, ją paviešino Prezidentas Nursultanas Nazarbajevas. Antroje šios strategijos dalyje, kurią prezidentas pateikė visuomenei 2007 m. vasario 18 d., konstatuota, kad anksčiau iškelti tikslai pasiekti ir pristatyti nauji vystymosi orientyrai. Nenuostabu, kad antrojoje strategijos dalyje Kazachstano prezidentas dažniausiai kartoja žodžius „vystymasis“, „mūsų“, „valstybė“ ir būdvardį „būtina“. Tik per vieną vietą nuo jo žodis „valdžia“. Įdomu, kad pirmojoje strategijos dalyje žodis „vystymasis“ atsidūrė beveik prie pabaigos, o pirmu smuiku griežė „mūsų“. Dar viena detalė: pirmoje dalyje aukštą vietą TOP dešimtuke užima žodis „privalo“, o antroje – jį keičia švelnesnis „turėtų“.


Mažytė, bet labai turtinga valstybė Kataras savo strategijoje nėra originali: tope „vystymasis“ ir „ekonomika“ . Kiek mažesnį prioritetas teikiamas sąvokoms „socialinis“, „nacionalinis“ bei „vizija“ ir „visuomenė“. Valdžios, institucijų ar kitų biurokratinių elementų pirmajame dešimtuke nematyti.


Tad įvertinus visa, kas pasakyta, atrodo, kad visuomenė nepuolė aktyviai naudotis proga kurti savo rytojų nes, pirma, strategija per daug valdiška, ji, kaip teigė V.Rubavičius, „atsieta nuo tautos ir visuomenės išgyvenamų bėdų bei rūpesčių“; antra, joje neatsiremiama į dabarties situacijos analizę ir suvokimą ar bent istorinę retrospektyvą (Taryboje turime istoriką A.Bumblauską); trečia, tarp jos rengėjų daugiausia valdininkų ir politikų; ir ketvirta, visuomenė mato, kas vyksta dabar, ir supranta, kad tie, kas valdžioje (pozicijoje ir opozicijoje), sugadins kad ir geriausią strateginį planą, tad ir stengtis neverta. Matyt, šios strategijos laukia tas pats dulkinas stalčius. Paklauskime, ar tikrai taip, DELFI skaitytojų.


 


Naudoti dokumentai:


Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ (projektas);
Estonian National Strategy on Sustainable Development „Sustainable Estonia 21“;
Sustainable Development Strategy of Latvia until 2030;
Polska 2030;
Kazakhstan 2030 Strategy;
Jamaica 2030.
A Strategy of Devepoled Country Status;
Quatar National Vision 2030.


 


 


Gediminas Grigelevičius


www.DELFI.lt