„Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos sako, kad streikas turi būti efektyvus, o dabar daromi visokie teisminiai niuansai, kad streikas būtų atidėtas žiemai, kai nebebus prasmės streikuoti. (…) Streikas nėra tikslas, bet jeigu kitaip nesusitariama, tai yra taip“, – pirmadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė.

Jos teigimu, Lietuvoje gamybos įmonėje iki šiol nėra buvę streiko, todėl šiuo atveju pradės formuotis teisinė praktika.

„Aludariams streikuoti žiemą vienas malonumas, nes ir taip rudeniop mus varo nemokamų atostogų, kai apyvartos sumažėja“, – kolegei pritarė ir „Utenos alaus“ darbininkų sąjungos pirmininkas Vilhelmas Čekuolis.

Jis sakė, kad teismo sprendimas dar nereiškia, kad streikuoti jau galima rytoj. Nes teismo sprendimas įsigalioja per 30 dienų, tačiau darbdavys ketina sprendimą skųsti.

Jis abejoja, ar teismų maratonas šiemet apskritai baigsis.

„Tikimės, kad streikuos apie 80-90 proc. gamybos darbuotojų“, – V. Čekuolis.

Profsąjungos nori, kad atlyginimai didžiausios šalyje alaus daryklos darbininkams didėtų 11,4 proc. Tokius reikalavimus jos kelia po to, kai sužinojo, jog akcininkai už praėjusius metus ketina išsimokėti 100 mln. Lt dividendų, o atlyginimai darbuotojams nekilo dvejus metus.

Streiką planuojantys darbininkai tvirtina, kad kolektyvinėje sutartyje numatytas algų didėjimas pagal infliaciją, o įmonės vadovybė atkreipia dėmesį, kad sutartyje numatyta ir daugiau kriterijų.

 

 

Nė vienas streikas gali ir neįvykti

Seimo socialdemokratų frakcijos narys Algirdas Sysas sakė, kad reikia peržiūrėti streikų skelbimo procesą.

„Ką dabar daro teismai? Streikas Lietuvoje gali niekada neįvykti, nes bet kurioje srityje galima paskelbti, kad tai yra visuomenei svarbus (objektas – DELFI) ir atidėti 30 dienų. Po to prasideda stumdymaisi, skundimai ir šis procesas nepajuda iš vietos. Pirmasis bandymas rengti streiką gamyboje parodė, kad turime pataisyti Darbo kodekso niuansus, kad nebūtų galima piktnaudžiauti“, – kalbėjo Seimo narys.

Jis tvirtino, kad rudenį ketinama susitikti su teisėjais ir pasikalbėti apie tai, ko buvo siekiama rengiant Darbo kodeksą.

„Mūsų komitetas rudenį ketina kviesti Aukščiausiojo teismo teisėjus, dirbančius šioje srityje, kad galėtume pasiaiškinti, kaip gali teisės vadovautis Darbo kodekso nuostatomis, kurios kalba apie visiškai kitokius dalykus“, – kalbėjo A. Sysas.

 

 

Sutartį skaito skirtingai

„Švyturio-Utenos alaus“ vadovas Rolandas Viršilas DELFI anksčiau sakė, kad kolektyvinę sutartį jie vykdo.

„Galiojančios kolektyvinės sutarties nuostata dėl atlyginimo peržiūrėjimo apima keletą kriterijų – išorinį atlyginimų konkurencingumą, bendrovės rezultatus, makroekonominę situaciją, vidutinį darbo užmokestį šalyje, bet ne vien infliacijos lygį, kuriuo vadovaujasi profsąjungos“, – kalbėjo jis.

Anot įmonės vadovo, buvo siūlyta atlyginimus padidinti 1,8 proc., tiek kiek sudaro pernykštė infliacija, papildomą privatų medicinos draudimą, sporto naudas.

Jei streikuotų visa įmonė, pasak R. Viršilo, nuostoliai būtų milžiniški, tačiau streikuoti ketina tik gamybos padalinys, todėl, gal ir ne taip efektyviai, tačiau įmonė dirbs.

„Tikimės sulaukti pagalbos ir iš prekybos tinklų, kurie į savo sandėlius priims daugiau prekių. Paskelbę streiką profsąjungų atstovai nepateikė jokio plano, kaip užtikrins nepertraukiamą gamybą. Palikus fermentavimo įrenginius be priežiūros, dėl juose susidarančio slėgio gali įvykti sprogimas“, – tvirtino jis.

Skelbiama, kad vidutinis 1-7 lygio darbininko atlyginimas prieš mokesčius sudaro 3298 Lt.
Tai yra 55 proc. daugiau, nei Lietuvos vidurkis.

DELFI primena, kad dar birželį „Švyturys-Utenos alus“ kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą su prašymu imtis laikinųjų priemonių – uždrausti skelbti, organizuoti ir vykdyti streiką bendrovės patalpose, kol bus nagrinėjamas bendrovės ieškinys siekiant pripažinti streiką neteisėtu. Teismas iš dalies patenkino bendrovės prašymą ir streiką atidėjo mėnesiui, nors profsąjungos planavo streikuoti birželio 24 d.

Teismas savo sprendimą argumentavo tuo, kad „nėra pateikta jokių dokumentų, iš kurių būtų matyti, kad streikui vadovaujantis organas kartu su darbdaviu ėmėsi priemonių, kad būtų užtikrintas minimalus ieškovo atliekamų funkcijų vykdymas bei į tai, kad streiko atidėjimu nebus pažeista darbuotojų teisė streikuoti“.

Vėliau šis teismas sprendimą panaikino, tačiau nutartis įsigalios tik liepos pabaigoje.

 

 

Rasa Lukaitytė

DELFI