Išsimoka nepagrįstai dideles algas

2007–2013 m. finansiniu laikotarpiu Lietuvos švietimo ir mokslo sistemai iš ES ir šalies biudžeto numatyta skirti iš viso 4 mlrd. Lt. Iš jų 2,4 mlrd. Lt atitenka mokslo ir studijų plėtrai.

Jau anksčiau viešojoje erdvėje vis pasirodydavo informacijos apie neskaidriai naudojamas Lietuvos aukštųjų mokyklų lėšas.

Kritikos sulaukė ir aukštųjų mokyklų vadovai, išsimokėdami sau milžiniškus atlyginimus. Dar 2009 m. Valstybės kontrolė nustatė, kad, pavyzdžiui, Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius Romualdas Ginevičius per mėnesį vidutiniškai iki mokesčių uždirbdavo 29 738 Lt. Dar kitų aukštųjų mokyklų rektorių pajamos per metus siekdavo nuo 100 iki 350 tūkst. Lt.

Šį kartą Valstybės kontrolė atliko LMT 2010 m. finansinį auditą. Būtent LMT rekomenduoja Seimui ir Vyriausybei patvirtinti šalies mokslo ateities vizijas ir, suprantama, finansavimo dydžius. Paaiškėjo, kad pati taryba per metus gaunamus apie 50 mln. Lt neretai naudoja ne pagal paskirtį.

 

Vyriausybė padidino finansavimą

Vyriausybė dar pernai LMT patikėjo vykdyti mokslinių tyrimų konkursus ir projektų atranką. Todėl tarybos finansavimas padidėjo nuo 5,2 mln. Lt (2009 m.) iki 66,9 mln. Lt (2010 m.).

Taryba 2010 m. finansavo 1 114 projektų, kuriems iš biudžeto buvo skirta 46,3 mln. Lt. Auditoriai teigė, kad dalis mokslininkų pasiūlytų ir patvirtintų projektų buvo beveik identiški tiems, kurie finansuojami iš nacionalinių programų.

„Aptikta atvejų, kai LMT komiteto nariai, kurie tvirtina finansuotinų projektų sąrašą, vertina vieni kitų parengtus projektus ir sprendžia dėl finansavimo skyrimo“, – teigė Valstybės kontrolės pareigūnai, beveik vienus metus kratę LMT finansus.

Paprastai iki 30 proc. išlaidų projektams sudaro darbo užmokestis, „Sodros“ įmokos ir išlaidos paslaugoms (ir autorinėms sutartims), bet auditoriai LMT aptiko atvejų, kai šios išlaidos būdavo neadekvačiai didelės, o didelė dalis lėšų atitekdavo projekto vykdytojų atlygiui.

Už vieno puslapio autorinį darbą buvo išmokėtas net 29 tūkst. Lt atlyginimas. Dar kitu atveju projektus vertinantys LMT nariai už žodinį autorinį darbą, tai yra pakalbėjimą, išsimokėjo 95 tūkst. Lt užmokestį.

 

E.Butkus: „Teiginiai yra absoliuti nekompetencija“

Nors darbai dar nebūdavo atlikti, dažnai projektų darbo vadovams ir vykdytojams iš anksto būdavo numatomi iki 90 proc. dydžio priedai prie darbo užmokesčio.

Auditoriams kėlė įtarimų ir ataskaitos už lėšų panaudojimą. Pavyzdžiui, Vilniaus universitetas 2010 m. įgyvendino 252 projektus, kuriems panaudojo 13,7 mln. Lt. Auditoriai patikrino tik 10 proc. ataskaitų ir nustatė įtarimą keliančias tendencijas.

„Vykdant šiuos projektus, 293,5 tūkst. Lt buvo sumokėta už apsaugą ir valymo paslaugas“, – teigia Valstybės kontrolė.

Auditoriai negali patvirtinti, kad visi projektams vykdyti iš biudžeto skirti 46,3 mln. Lt buvo panaudoti pagal paskirtį, teisėtai, ekonomiškai, racionaliai ir skaidriai.

LMT pirmininką prof. Eugenijų Butkų šios auditorių išvados papiktino. „Galėčiau labai aštriai pasakyti, kad tie Valstybės kontrolės teiginiai yra absoliuti nekompetencija, kas mus nuoširdžiai stebina“, – piktinosi prof. E.Butkus.

 

Nepanoro atskleisti pajamų

LMT pirmininko pavaduotoja prof. Rūta Marcinkevičienė aiškino, esą Valstybės kontrolės paminėti 29 tūkst. Lt, kurie buvo išmokėti už vieno puslapio autorinį darbą, buvo pagrįsti.

„Po tuo vienu puslapiu slepiasi milžiniškas darbas, kurį atliko net ne vienas žmogus“, – sakė R.Marcinkevičienė.

Į Valstybės kontrolės priekaištus, kad LMT nariai vertina vieni kitų projektus, R.Marcinkevičienė teigė nežinanti nė vieno tokio atvejo. Ji aiškino, esą tiek profesūra, tiek kiti švietimo darbuotojai išgyvena itin sunkius laikus, nes finansavimas šiai sričiai nėra toks, kokio norėtųsi.

„Būdama aukščiausio laipsnio mokslo darbuotoja VDU gaunu tik 3 900 Lt atlyginimą“, – kalbėjo R.Marcinkevičienė.

Paklausta, kokias dar pajamas gauna kitose įstaigose ir darbo grupėse, profesorė nepanoro jų atskleisti.

 

Kaip 18 litų tampa tūkstančiais

LMT vadovas E.Butkus tikino, kad į tarybos posėdžius renkamasi kartą per savaitę, o valandinis atlygis juose siekia „tik 18 litų“.

LMT paprastai posėdžiauja 4–5 valandas, vadinasi kiekvienas LMT narys vien už dalyvavimą posėdžiuose uždirba apie 300 Lt per mėnesį. Papildomai pinigų posėdžių dalyviai gauna už „žodinius kūrinius“, kuriuos irgi sukritikavo Valstybės kontrolė.

„Žodiniai kūriniai“ posėdžių protokoluose neužfiksuoti – tik nurodyta, kad buvo pateiktas žodinis pranešimas (100 Lt), žodinis pranešimas su išvada (150 Lt), žodinis pranešimas su išvada ir komentaru (200 Lt).

„Posėdžiams yra ruošiamasi, aukojant netgi savaitgalius, – teisinosi LMT pirmininko pavaduotoja R.Marcinkevičienė. – Įsivaizduokite, kad reikia perskaityti 200–300 puslapių projektus ir po to pateikti žodinį įvertinimą.“

Už žodinius kūrinius 2010 m. posėdžių dalyviams buvo sumokėta iš viso 94 tūkst. Lt, bet ir tai dar nėra pabaiga.

LMT nariai taryboje dirba puse etato, tai yra tiek, kiek šiems profesoriams leidžia įstatymai. E.Butkus kaip LMT pirmininkas taryboje iki mokesčių per mėnesį uždirba 3 800 Lt.

„Vilniaus universiteto Organinės chemijos katedroje uždirbu ir „standartinį“ 3 900 Lt atlyginimą prieš mokesčius“, – sakė E.Butkus.

Be viso kito, tarybos nariai vadovauja ir ekspertų grupėms, tad vidutinis atlyginimas už šį darbą siekia dar apie 600–700 Lt per mėnesį.

 

Įžvelgia piktą valią

LMT pirmininko pavaduotoja R.Marcinkevičienė „Valstiečių laikraščiui“ iš pradžių teigė nenorinti vertinti Valstybės kontrolės išvadų. Jose esą yra „daug nesusipratimų“.

„Nemanau, kad turėčiau vertinti tai, ką apie mus parašė Valstybės kontrolė, bet daugeliu atvejų tose išvadose įžvelgiu piktą valią“, – kalbėjo Vytauto Didžiojo universiteto profesorė R.Marcinkevičienė.

Generalinės prokuratūros atstovė Vilma Žemaitytė teigė, kad Valstybės kontrolės medžiaga birželio 17 d. buvo persiųsta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai. Būtent FNTT spręs, ką daryti toliau.

„Gavusi informaciją iš Valstybės kontrolės apie galimus įstatymų pažeidimus ir gautoje medžiagoje nustačiusi nusikalstamų veikų požymius, prokuratūra pradeda ikiteisminius tyrimus, o tokia statistika, kiek konkrečiai Valstybės kontrolės pranešimų pasitvirtina, o kiek ne, prokuratūroje nėra kaupiama“, – sakė V.Žemaitytė.

Generalinė prokuratūra patvirtina tik tai, kad „ne visais atvejais Valstybės kontrolės nustatyti įstatymų pažeidimai užtraukia baudžiamąją atsakomybę“.

 

Kaltinimai neadekvatūs

Gintaras Steponavičius, švietimo ir mokslo ministras

Siekdama atlikti savo misiją Valstybės kontrolė šį kartą dirbo neprofesionaliai. Mokslo tyrimų finansavimas yra itin subtili sritis. Per pastaruosius 2–3 metus buvo daug pokyčių mokslo srityje, didinome konkursinio finansavimo dalį, tad natūralu, kad atsirado daug nepatenkintųjų, kuriems nepatinka nauja ir skaidri finansavimo tvarka, kurią įdiegė LMT. Aišku, LMT gebėjimai irgi nėra tokie geri, kaip norėtųsi, bet Valstybės kontrolės pranešime įvardyti pernelyg toli siekiantys ir neadekvatūs kaltinimai. Rasime laiko ir pakalbėsime su Valstybės kontrole, kad jų gebėjimai būtų profesionalesni ginant viešąjį interesą specifinėse srityse.

 

Įstatymai galioja visiems vienodai

Giedrė Švedienė, Valstybės kontrolės vadovė

LMT yra biudžetinė įstaiga, kuriai, kaip ir kiekvienai kitai Lietuvos biudžetinei įstaigai, galioja tie patys teisės aktai, reglamentuojantys valstybės lėšų apskaitą ir atsiskaitymą už jų naudojimą. Esame įsitikinę, kad būtent Valstybės kontrolė Lietuvoje turi sukaupusi didžiausią patirtį ir kompetenciją vertinant valstybės lėšų naudojimą švietimo ir mokslo srityse. Visa audito ataskaitoje pateikiama informacija ir biudžeto lėšų naudojimo Lietuvos mokslo taryboje kritika yra paremta audito metu surinktais faktais ir oficialiais dokumentais, pateiktais pačios LMT.

 

 

Gediminas Stanišauskas

balsas.lt