Kolegas pasveikinti atvyko kaimynai: Latvijos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkė Ingrida Mikiško, Baltarusijos švietimo ir mokslo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Aleksandras Boiko ir Rusijos švietimo ir mokslo profesinių sąjungų atstovė.
Taip pat dalyvavo Europos profesinių sąjungų instituto mokymo programų koordinatorius Jean-Claude Le Douaron, Europos komisijos patarėja švietimo klausimais. O Europos švietimo profesinių sąjungų komiteto vykdantysis direktorius Martin Riomer ne tik pasveikino suvažiavimo delegatus, skaitė pranešimą apie Europinį socialinį dialogą ir ES sektorinio švietimo komiteto vaidmenį, bet ir aktyviai dalyvavo diskusijoje, kas Lietuvoje yra mokytojo darbdavys.
Pagal LŠPS įstatus, suvažiavimas kviečiamas kas trejus metus. Suvažiavimo programa buvo suskirstyta į dvi dalis: pirmojoje – dalykinėje – buvo kalbama apie derybas švietimo sektoriuje ir šakos kolektyvinę sutartį; antroje – buvo išklausytos ataskaitos ir išrinkti profesinės sąjungos vadovai.
Pirmoje dalyje LŠPS pirmininkas Audrius Jurgelevičius kalbėjo apie kolektyvinių derybų ir šakos kolektyvinės sutarties pasirašymo svarbą. Jis pabrėžė, jog Lietuvos švietime turime pereiti prie vakarietiškų tarimosi ir derybų tradicijų. Tokia praktika turi būti įteisinta švietimo sektoriaus šakos kolektyvinėje sutartyje.
Apie Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) galimybes būti darbdavių organizacija ir dalyvauti šakos kolektyvinėse derybose kalbėjo Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas teisės klausimais Aleksandras Tiaškevičius. Jis abejojo, ar LSA galėtų save identifikuoti kaip darbdavių organizacija švietimo sektoriuje, nepaisant to, kad savivaldybės yra daugelio švietimo įstaigų steigėjos.
Švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys delegatams kalbėjo apie socialinį dialogą ir kolektyvinės švietimo sektoriaus sutarties perspektyvas. Jo požiūriu, socialinis dialogas yra labai plati sąvoka ir turi būti kalbama plačiau, ne tik darbdavių – darbuotojų atstovų santykių plotmėje. Viceministras negalėjo aiškiai atsakyti, kas Lietuvoje yra mokytojų darbdavys.
Antroje dalyje delegatai išklausė LŠPS pirmininko ir pavaduotojų bei kontrolės komisijos ataskaitas. Po trumpų diskusijų atskaitoms buvo vieningai pritarta. Vėliau buvo renkamas LŠPS pirmininkas, jo pavaduotojai ir kontrolės komisija. LŠPS taryba pasiūlė kandidatais į LŠPS pirmininkus Audrių Jurgelevičių, Rūtą Osipavičiūtę ir Eriką Gaigalą. Tačiau E. Gaigalas atsisakė kandidatuoti. Surinkęs 115 (iš 145) suvažiavimo delegatų balsų, LŠPS pirmininku dar vienai kadencijai išrinktas Audrius Jurgelevičius.
Į pavaduotojo pareigas buvo pasiūlyti: Rasa Jasmontienė, Arūnas Rimkus, Nijolė Staišiūnienė, Virginija Apanavičienė, Romas Turonis, Rimutė Meilūnienė ir Vita Konovalovienė. LŠPS taryba buvo nutarusi, kad kandidatai, neišrinkti pirmininku, galės kandidatuoti ir į pavaduotojus, todėl buvo pasiūlytos Rūtos Osipavičiūtės ir Eriko Gaigalo kandidatūros. Rasai Jasmontienei, Arūnui Rimkui ir Nijolei Staišiūnienei atsiėmus savo kandidatūras, pavaduotojais buvo išrinkti: Virginija Apanavičienė, Erikas Gaigalas ir Romas Turonis.
Suvažiavimo delegatai priėmė tris rezoliucijas: dėl švietimo sektoriaus šakos kolektyvinės sutarties, dėl mokytojų ankstesnio išėjimo į pensiją, dėl pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio tvarkos. Rezoliucijose kalbama apie aktualiausias šiuo metu mokytojams problemas ir kaip jas spręsti.