Toks sprendimas motyvuojamas tuo, jog Lietuvoje esą turime per daug švenčių lyginant su kitomis Europos šalimis, o kiekvienas papildomas laisvadienis atneša didžiulius ekonominius nuostolius valstybei.
Tačiau Etninės kultūros globos tarybos atlikta ekspertizė rodo, kad lyginant su 30 kitų Europos šalių Lietuva švenčių turi palyginti nedaug: be šventinių sekmadienių ir šeštadienių, atimant 2010m. su savaitgaliais sutampančias švenčių dienas, šiemet daugiau už Lietuvą švenčių turi net 21 valstybė, tiek pat – 6, mažiau – tik 3 šalys.
Šiuo metu Lietuvos švenčių sąrašas apima 14 dienų, tačiau iš jų net 3 dienos visada yra sekmadieniai (Velykų, Motinos ir Tėvo dienos). Daugelis Europos šalių turi su Velykomis, Šeštinėmis, Sekminėmis, Devintinėmis ir kitomis kalendorinėmis šventėmis siejamas kasmet su savaitgaliais nesutampančias papildomas dienas – pirmadienius, antradienius, ketvirtadienius ir penktadienius. Pavyzdžiui, kai kurios šalys pradeda Velykas švęsti Didįjį ketvirtadienį, o baigia antrąją Velykų dieną. Iš tokių dienų Lietuva turi tik Velykų pirmadienį.
Be to, kasmet bent dalis švenčių sutampa su savaitgaliais. Šiemet Lietuvos žmonėms iš viso tenka tik 7 savaitgalius papildančios šventinės dienos, kai kitais metais – 8-9 dienos. Šių metų pabaigoje dėl sutapimo su savaitgaliais susitaupys net trys laisvadieniai – gruodžio 25-26 d. (Kalėdos) ir sausio 1 d. (Naujieji Metai). Taigi Kūčių įteisinimas galėtų būtų savotiška kompensacija Lietuvos žmonėms už prarastus šventinius laisvadienius. Tuo labiau, kad 2011 m. Kūčios išpuls šeštadienį, o 2012 m. – sekmadienį.
„Etninės kultūros globos tarybos atlikta lyginamoji šventinių dienų Lietuvoje ir kitose Europos šalyse ekspertizė parodė, kad Kūčių įteisinimas neatsisakant kurios nors kitos šventės ekonominių nuostolių Lietuvai nei šiemet, nei kitais artimiausiais sunkmečio metais sukelti neturėtų“ – įsitikinusi Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė dr. Dalia Urbanavičienė.
Šventinių dienų Europos valstybėse tyrimas remiantis 2010 m. duomenimis
Tyrimas atliktas siekiant nustatyti, ar iš tikrųjų Lietuva pirmauja tarp kitų Europos valstybių švenčių dienų gausumu. Tyrimas apėmė visas Europos Sąjungos valstybes nares, taip pat Norvegiją, Šveicariją, Islandiją ir Kroatiją – iš viso 31 valstybę. Pasinaudota įvairiais oficialiai skelbiamais 2010 m. kalendoriais ir kitais šaltiniais (kiekvienos šalies duomenys patikrinti remiantis mažiausiai 3-4 šaltiniais). Išsamią informaciją apie kiekvienos valstybės šventes žr. pridedamoje lentelėje.
Lietuva šiuo metu turi 14 švenčių dienų, tačiau dalis švenčių (Velykų sekmadienis, Motinos ir Tėvo dienos) būna tik sekmadieniais.
Be šventinių sekmadienių ir šeštadienių, Lietuva kasmet turi 11 švenčių dienų.
Tiek pat dienų turi Čekija, Italija, Norvegija, Prancūzija, Suomija, Airija (10 + 1), Švedija ir Vokietija (9 + 2).
Už Lietuvą daugiau švenčių (be šventinių sekmadienių ir šeštadienių) turi:
Belgija, Latvija (po 12), Liuksemburgas (11 + 2), Austrija, Danija, Kroatija, Vengrija (po 13), Bulgarija, Islandija (po 14), Malta, Portugalija, Slovakija (po 15), Graikija, Kipras, Ispanija (po 16), Slovėnija (17), Šveicarija (5 +11), Jungtinė Karalystė (7 +12).
Už Lietuvą mažiau švenčių (be šventinių sekmadienių ir šeštadienių) turi:
Estija, Lenkija (10), Rumunija, Nyderlandai (po 9).
Daugelis Europos šalių turi nuolatos švenčiamus privalomus pirmadienius, antradienius, ketvirtadienius ir penktadienius, siejamus su Velykomis, Šeštinėmis, Sekminėmis, Devintinėmis, Užgavėnėmis, Pelenų diena ir kitomis kalendorinėmis šventėmis. Daugiausia tokių dienų pasitaiko Velykų laikotarpiu, nes kai kurios šalys jas pradeda švęsti nuo Didžiojo ketvirtadienio iki 2-osios Velykų dienos imtinai (2010 m. tai buvo balandžio 1-5 d.). Taip pat populiaru nuolat ketvirtadieniais švęsti Šeštines (2010 m. gegužės 13 d.), pirmadieniais – Sekmines (2010 m. gegužės 24 d.), ketvirtadieniais – Devintines (2010 m. birželio 3 d.).
Lietuva priskiriama toms šalims, kurios turi mažiausiai tokių niekada nesutampančių su savaitgaliais švenčių dienų – tik Velykų pirmadienį.
Palyginimui pateikiamas niekada nesutampančių su savaitgaliais švenčių dienų skaičius iš įvairių šalių:
po 1 – Lietuva, Čekija, Estija, Italija, Malta;
po 2 – Belgija, Ispanija, Kroatija, Latvija, Lenkija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Vengrija;
po 3 – Austrija, Bulgarija, Liuksemburgas, Prancūzija, Švedija ir Jungtinė Karalystė (2 +1);
po 4 – Graikija, Kipras, Nyderlandai, Norvegija, Portugalija, Suomija, Vokietija ir Šveicarija (1 +3);
po 5 – Danija, Airija;
6 – Islandija.
Kasmet dalis švenčių dienų sutampa su savaitgaliais, taigi prapuola. 2010 m. realus švenčių dienų skaičius Lietuvoje sudaro tik 7 dienas.
Tiek pat švenčių turi Čekija, Estija, Nyderlandai, Prancūzija (po 7), Švedija ir Vokietija (po 5 + 2).
Daugiau už Lietuvą – Belgija, Norvegija, Suomija, Slovakija (po 8), Airija (7 + 1), Austrija, Danija, Islandija, Kroatija, Latvija (po 9), Liuksemburgas (7 + 2), Slovėnija, Vengrija (po 10), Šveicarija (2 + 8), Bulgarija, Ispanija, Portugalija (po 11), Graikija, Kipras, Malta (po 12), Jungtinė Karalystė (5 +11).
Mažiau už Lietuvą – Lenkija (6), Italija (5), Rumunija (4).
Išvada
Tyrimas parodė, kad Lietuva priskirtina prie tų Europos šalių, kurios turi santykinai nedaug švenčių dienų. Be šventinių sekmadienių ir šeštadienių, taip pat atimant 2010 m. su savaitgaliais sutampančias švenčių dienas, mažiau daugiau už Lietuvą švenčių turi net 21 valstybė, tiek pat – 6, mažiau – tik 3 šalys.
Valstybė Švenčių dienos Švenčių dienų skaičius
I II III IV V VI VII VIII IX X XI XII Bendras Be šv. sekm., šešt. Prival. pirm., antr., ketv., penkt. Realus skaičius be savaitgalių:
Airija 1 17 2, 3, 4, 5 1, 3 7 2 25 25, 26 12 + 1 10 + 1 5 7 + 1
Austrija 1, 6 4, 5 1, 15, 23, 24 3 15, 26 26 1 8, 25, 26 16 13 3 9
Belgija 1 4, 5 1, 15, 23, 24 21 15 26 1, 2, 11 24, 25 15 12 2 8
Bulgarija 1 3 2, 4, 5 1, 6, 23, 24 6, 22 1 24, 25, 26, 31 16 14 3 11
Čekija 1 4, 5 1, 8 6 28 28 17 24, 25, 26 12 11 1 7
Danija 1 1, 2, 3, 4, 5, 30 1, 13, 23, 24 5 24, 25, 26, 31 16 13 5 9
Estija 1 24 2, 3, 4 1, 9, 23 23, 24 20 24, 25, 26 14 10 1 7
Graikija 1, 6 15 8, 25 1, 2, 3, 4, 5 1, 24 15, 24 28 24, 25, 26 18 16 4 12
Islandija 1, 2 1, 2, 3, 4, 5 1, 13, 23, 24 27 2 24, 25, 26, 31 17 14 6 9
Ispanija 1, 6 19 2, 3, 4, 5 1 24, 29 25 15 12 1 6, 8, 25, 26 18 16 2 11
Italija 1, 6 4, 5, 25 1 2 15 1 8, 25, 26 12 11 1 5
Jungtinė Karalystė 1, 2, 5 17 2, 3, 4, 5, 23 3, 4, 31 5, 12 5, 12 2, 30 29 25, 26, 27, 28 11 + 12 7 + 12 2 + 1 5 + 11
Kipras 1, 6 2, 25 1, 2, 3, 4, 5 1, 24 15 1, 28 24, 25, 26, 31 18 16 4 12
Kroatija 1, 6 4, 5 1 3, 22, 25 5, 15 1 25, 26 14 13 2 9
Latvija 1 2, 3, 4, 5 1, 4 23, 24 18 24, 25, 26, 31 14 12 2 9
Lenkija 1 4, 5 1, 3, 23 3 15 1, 11 25, 26 12 10 2 6
Lietuva 1 16 11 4, 5 1, 2 6, 24 6 15 1 25, 26 14 11 1 7
Liuksemburgas 1 15 4, 5 1, 13, 23, 24 23 15 1 1 24, 25, 26 13 + 2 11 + 2 3 7 + 2
Malta 1 10 19, 31 2, 3, 4 1 7, 29 14 8, 21 8, 13, – 25, 26, 31 18 15 1 12
Nyderlandai 1 2, 3, 4, 5, 30 5, 13, 23, 24 25, 26 12 9 4 7
Norvegija 1 1, 2, 3, 4, 5 1, 13, 17, 23, 24 24, 25, 26, 31 14 11 4 8
Portugalija 1 16 1, 2, 3, 4, 25 1 3, 10 15 5 1 1, 8, 24, 25 17 15 4 11
Prancūzija 1 4, 5 1, 8, 13, 23, 24 14 15 1, 11 25 13 11 3 7
Rumunija 1, 2 4, 5 1, 23, 24 15 1, 25, 26 11 9 2 4
Slovakija 1, 6 2, 3, 4, 5 1, 8 5 29 1, 15 1, 17 24, 25, 26 17 15 2 8
Slovėnija 1, 2 2 3, 4, 5, 27 1, 2, 23, 24 25 15, 17 15 31 1, 23 25, 26 20 17 2 10
Suomija 1, 6 2, 3, 4, 5 1, 13, 23 25, 26 6 6, 24, 25, 26 16 11 4 8
Švedija 1, 6 2, 3, 4, 5 1, 13, 23 6, 26 6 24, 25, 26, 31 14 + 2 9 + 2 3 5 + 2
Šveicarija 1, 2, 6 19 2, 3, 4, 5 1, 13, 23, 24 3 1, 15 1 8, 25, 26 8 +11 5 + 11 1 + 3 2 + 8
Vengrija 1 15 4, 5 1, 11, 23, 24 20, 23 1 24, 25, 26, 31 15 13 2 10
Vokietija 1 2, 4, 5 1, 13, 23, 24 3 3 1 25, 26 11 + 2 9 + 2 4 5 + 2
Pateikta 31 Europos valstybės duomenys
Spalvų paaiškinimai
4 – su sekmadieniu ar šeštadieniu pastoviai tapatinama šventė
2 – su pirmadieniu, antradieniu, ketvirtadieniu ar penktadieniu pastoviai tapatinama šventė
3 – ne visoje šalies teritorijoje arba nedirba tik dalis institucijų
23 – istorinė valstybingumo šventė
Švenčių dienų Europos valstybėse lyginamoji lentelė (2010 m.)
Etninės kultūros globos tarybos
informacija