Nors šiemet ekonomikos atsigavimo ženklų gerokai daugiau nei praėjusį rudenį, tarp finansų pasaulio vadovų niekur nedingo dvejonės.

„Mes susirinkome svarbiu momentu žvelgdami į nelabai aiškią ateitį“, – tokiais žodžiais kasmetį Pasaulio banko ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) susitikimą Vašingtone pradėjo TVF vadovas Dominique`as Straussas-Kahnas.

Lietuvos finansų ministrė Ingrida Šimonytė išgirdo nemažai pagyrimų – už tai, kad šalis kol kas suvaldė finansų krizę be TVF injekcijos.

Tačiau buvo nurodytas ir labai ilgas bėdų sąrašas. O jo viršuje – niekaip nemažėjantis nedarbo lygis, antrąjį metų ketvirtį siekęs 18,2 proc.

Dėl to Baltijos šalims priekaištavo ir Pasaulio banko analitikai, pristatę Vidurio ir Rytų Europos ekonomikos analizę.

Pasaulio banko vyriausiasis ekonomistas Europos ir Centrinės Azijos regionui Indermitas Gillas teigė, kad jei nieko nebus daroma, prarastos darbo vietos nebus atkurtos anksčiau negu 2012-aisiais.

„Yra įstatymų ir mokesčių, kurie turėtų būti persvarstomi – ar padeda darbdaviams samdyti žmones.

Aišku, socialinių programų vis dar reikės, tačiau jos turėtų būti protingos, kad ne tik gelbėtų žmones nuo skrudo, bet ir padėtų gauti darbą“, – kalbėjo I. Gillas.

 

Pasaulio banko ekspertai teigė, kad Rytų Europoje ir kitąmet nerealu tikėtis atkurti krizės sunaikintas darbo vietas. Kodėl Lietuvoje nedarbo lygis atkakliai nemažėja? – Vašingtone I. Šimonytės paklausė „Lietuvos rytas”.

Nuogąstaujama, kad ekonomikos augimas, kuris atsirado ir toliau nesiliaus, gali nemažinti nedarbo.

Atsigavimą skatina darbo našumas, todėl naujų darbo vietų neatsiras arba jų nebus pakankamai daug.

Tai iššūkis, su kuriuo susiduria bet kuri pasaulio vyriausybė, išskyrus pavienius atvejus. Kai kurios šalys to gali išvengti spausdindamos pinigus. Lietuva nėra iš tų valstybių.

Mūsų kelias – toliau naudotis Europos struktūrine parama, kad nedarbas Lietuvoje pradėtų mažėti.

Šiuo metu eksportuotojai gali įdarbinti daugiau žmonių, tačiau nėra ramūs dėl ateities, todėl nenori prisiimti papildomų įsipareigojimų.

 

Tačiau kada ateis laikas, kai darbdaviai galės nesibaiminti priimdami naujų darbuotojų?

Verslas pirmasis pajunta ir problemas, ir teigiamas tendencijas.

Dar prieš krizę ir „Lehman Brothers“ žlugimą verslininkai buvo pradėję mažinti sąnaudas darbo užmokesčiui – daug anksčiau, nei susivokė daugelio valstybių vyriausybės.

Manau, ir šiuo atveju verslas, jausdamas teigiamas tendencijas, anksčiau ar vėliau pramuš tą butelio kaklelį.

Bet lieka abejonių, ar šis ūkio augimas visame pasaulyje yra toks, dėl kurio būtų įdarbinama daug žmonių.

Didžiulė mūsų bėda – jaunimo nedarbas.

Manau, kad priimti socialinio draudimo įstatymo pakeitimai, atpalaiduojantys darbdavį nuo socialinio draudimo įmokų, kai įdarbinami žmonės be darbo įgūdžių, ir kiti supaprastinimai anksčiau arba vėliau turėtų pradėti veikti.

Tikiu, kad mes tai pamatysime jau kitais metais.

 

Dėl kokių projektų derėjotės su Pasaulio banku?

Pasaulio bankas mums galėtų padėti imantis pensijų reformos. Europoje dabar madinga įkurti tokius fondus, kurie pritaikomi pagal žmonių gyvenimo ciklą.

Lietuvoje dabar žmonės dažnai investuoja į fondą, kuris visiškai jiems netinka.

Pavyzdžiui, jauni žmonės – į labai konservatyvius, o pagyvenę – į labai rizikingus fondus. Dėl to žmonės dažnai nukenčia, tad sistemai yra kur tobulėti.

Taip pat tariamės dėl valstybės turto valdymo.

Net ir atsiriboję nuo „Visuomio“ ar kitų konkrečių įmonių pavadinimų, turime milžinišką bėdą: 20 proc. bendrojo vidaus produkto vertą turtą, kuris neduoda mokesčių mokėtojams jokios grąžos.

Įrodinėti, kad jis nieko nekainuoja, – savęs apgaudinėjimas.

Nepasinaudodami šiuo potencialu turime karpyti išlaidas arba didinti mokesčius.

O pasinaudoti juo gali padėti Pasaulio bankas.

 

Atvyks TVF misija

Pasaulio banko ir TVF metiniame suvažiavime dalyvavo ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas.

Vienas svarbiausių klausimų – TVF valdymo reforma, nes ekonomiškai stiprėjančios šalys siekia gauti svaresnį balsą.

Karščiausios diskusijos vyko ir dėl vadinamojo valiutų karo. Kinija, Japonija, Brazilija, Šveicarija ir kitos valstybės kaip įmanydamos stengiasi nuvertinti nacionalines valiutas kitų valiutų atžvilgiu, kad turėtų pranašumą eksporto rinkose.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas R.Šarkinas teigė, kad Lietuvai didelės grėsmės dėl to nekyla, nes mūsų valiuta susieta su euru: „Susiejimas ir kursas išliks iki pat euro įvedimo, todėl Lietuvai tai nėra aktualus klausimas. Aišku, jei euras būtų silpnesnis kitų valiutų atžvilgiu, būtų lengviau eksportuojant.“

TVF atstovai po kelių savaičių atvyks į Lietuvą vertinti fiskalinės politikos, ekonomikos ir ateities perspektyvų.

 

 

Rita Stankevičiūtė
„Lietuvos rytas“