Joje dalyvavo apie 70 Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo ir Lietuvos švietimo profesinės sąjungos narių. Valdžios institucijoms atstovavo keli Seimo nariai, tarp jų Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys, Švietimo ir mokslo ministerijos specialistai ir Trišalės tarybos švietimo komiteto nariai.
Diskusijoje ketinta aptarti strateginius švietimo reikalus ir sutvirtinti vis dar trapų socialinį dialogą švietimo sektoriuje, tačiau tiek pranešėjai, tiek diskusijų dalyviai įvardijo tiek daug problemų ir išsakė kritikos politikams bei valdininkams, kad strateginiai švietimo reikalai liko nustumti į šoną.
Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkė Asta Lapinskienė ir jos pavaduotojas Artūras Stimbirys kalbėjo apie dėstytojų ir mokslininkų teisines ir socialines garantijas ir jų santykį su aukštojo mokslo kokybe. „Nepalankią mokslininkų profesijos raidos tendenciją Lietuvoje rodo šios profesijos senėjimas ir feminizacija. Pastaraisiais dešimtmečiais tyrėjų, dėstytojų darbą renkasi mažiau jaunų žmonių negu prieš 3-4 dešimtmečius“, – tvirtino A.Lapinskienė.
Lietuvoje siekti mokslininko karjeros nėra palanku vien dėl to, kad dėstytojų atlyginimai yra mažesni už daugelio aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų profesinių grupių. A. Stimbirys pateikė palyginimus: teisės aktų leidėjai – 4986 Lt, vyresnieji valstybės pareigūnai – 4411 Lt, direktoriai ir kiti vadovai – 3375 Lt, universitetų, kolegijų ir kitų aukštojo mokslo įstaigų dėstytojai – 2517 Lt.
Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius analizavo švietimo pokyčius bendrojo lavinimo sferoje. „Nemažai eksperimentų ir naujovių įvestų vos ne prievartiniais metodais vėliau buvo pamažu atsisakyta. O juk jei ŠMM būtų atsižvelgusi į profesinių sąjungų konstruktyvią kritiką, galbūt nebūtų reikėję vėl visko daryti iš naujo?“, – retoriškai klausė LŠPS pirmininkas.
Tačiau pastebimi ir pozityvūs dalykai. Po ilgų LŠPS įtikinėjimų pagaliau įsteigtas Trišalės tarybos švietimo komitetas, kuriame savo atstovus turi praktiškai visi švietimo sistemos „žaidėjai“: Švietimo ir mokslo, socialinės apsaugos ir darbo bei finansų ministerijos, savivaldybių asociacijos, mokyklų vadovų ir švietimo darbuotojų, mokytojų profesinių sąjungų atstovai. Dabar reikia įpratinti tiek ŠMM, tiek Vyriausybę derinti visus švietimo politikos sprendimus su šiuo komitetu, kad neatsitiktų vienasmenių sprendimų, panašių į vasaros pabaigoje slapčia pasirašytą ministro įsakymą dėl pedagogų darbo užmokesčio tvarkos keitimo.
Profesinės sąjungos nariai labai sunerimo išgirdę ŠMM Ekonomikos departamento vadovės Eglės Radėnienės pasisakymą, jog politikų ieškojimuose kur galima taupyti biudžeto lėšas pagrindinis taikinys – mokytojų atlyginimai. Po diskusijos surengtame skubiame LŠPS valdybos narių pasitarime buvo nutarta labai atidžiai stebėti šalies biudžeto formavimo procesą ir imtis visų įmanomų priemonių, jei bus ketinimų mažinti mokytojų darbo užmokestį.
Renginyje buvo nutarta sudaryti darbo grupę, kuri nagrinės diskusijoje iškeltas problemas. Ją sudarys LŠPS, LAMPSS ir ŠMM atstovai.
LŠPS informacija