Pasitelkus visas Valstybės tarnybos įstatymu leidžiamas gudrybes atlyginimų sumažėjimas valstybės sektoriuje yra gerokai kuklesnis nei skelbiama. Statistikos departamento (SD) duomenimis, pirmąjį ketvirtį šio sektoriaus darbuotojų vidutinė alga buvo 181 Lt didesnė nei dirbusiųjų privačiame sektoriuje (be individualiųjų įmonių) ir 104,6 Lt didesnė nei visame šalies ūkyje.

Viešojo valdymo ir gynybos bei privalomojo sveikatos draudimo sektoriaus darbuotojų atlyginimai buvo didesni atitinkamai 614 ir 537,6 Lt.

„Reikia pripažinti, kad tiek darbo vietų, tiek atlyginimų atžvilgiu gražūs skelbimai apie ekonomiją valstybės sektoriuje skiriasi nuo realių darbų ir realių rezultatų“, – pabrėžia Gitanas Nausėda, SEB prezidento patarėjas.

„Į akis krenta disproporcija, kuri jau pernai susidarė tarp valstybės ir privataus sektoriaus. Mokamų darbo valandų skaičius valstybės sektoriuje 2009 m. sumažėjo vos 1%, tuo pat metu privačiame sektoriuje šis mažėjimas siekė net 7,3%. Tai rodo, kad verslas kur kas radikaliau nei valstybė ėmėsi taupymo ir veiklos efektyvumo didinimo priemonių“, – sako Lina Vrubliauskienė, „Swedbanko“ vyriausioji analitikė.

 

Aukščiau vidurkio

Praėjusią savaitę Seimas išplatino 4 pranešimus apie tai, kad nuspręsta iki 2012 m. palikti sumažintą valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinį dydį 450 Lt ir 5–20% apkarpytus priedus už kvalifikacines klases bei kategorijas. Painioje viešojo sektoriaus darbo užmokesčio sistemoje nesusigaudančiam piliečiui pabrėžtinai kartojamas žodis „sumažintas“ turėtų daryti įspūdį ir įtikinti, kad valdžia svariai prisideda prie valstybės finansų sistemos stiprinimo.

Tačiau pagal SD pateikiamus atlyginimų duomenis sudėliotos kreivės iškalbingai byloja apie esamą atotrūkį tarp atlyginimų  visame ūkyje, privačiame ir valstybės sektoriuose.

Nors SD rodo, kad per metus, palyginti š. m. pirmąjį ketvirtį su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, valstybės sektoriuje algos sumažėjo 7,9%, o visame ūkyje ir privačiame sektoriuje – 7,4%, įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžių atlyginimų kreivė tebėra viršūnėje.

Kad įsitiktume, kiek realiai sumažėjo valstybės tarnautojo atlyginimas, apskaičiuosime jį iliustruodami populiariausios 12 kategorijos tarnautojo algos pavyzdžiu. Tokių tarnautojų praėjusių metų paskutinę dieną buvo 4.077.

Viešojo sektoriaus atlyginimams apskaičiuoti nuo praėjusių metų rugsėjo taikomas sumažintas 450 Lt bazinis dydis. Aptariamos kategorijos tarnautojams sumažintas ir pareiginės algos koeficientas. Dėl visų apkarpymų šie tarnautojai, lyginant su auksiniais 2008 m., prarado 257 Lt atlyginimo, neatskaičius mokesčių.

Ingrida Šimonytė, finansų ministrė, tikina, kad valdininkų atlyginimai ir krašto apsaugos finansavimas grįžta į 2004–2006 m. lygį. Tačiau esminis rodiklis, kuriuo remiantis skaičiuojami valdininkų atlyginimai, yra 20 Lt didesnis nei minimu laikotarpiu. Nuo pernai sausio iki rugsėjo bazinis dydis prilygo 475 Lt, per 2008 m. galiojo 490 Lt, 2007 m. – 442 Lt, iki tol – 430 Lt.

 

Priedai, priemokos…

Be to, labai retas valstybės tarnybos darbuotojas gauna tik algą be priedų ir priemokų, Jų suma, įstatymo leidimu, gali siekti, bet neviršyti 70% pareiginės algos.

Kadangi į šią sumą neįskaitomas užmokestis už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą, priemokos už valstybės tarnyboje dirbtą laiką (3% pareiginės algos už kiekvienus trejus tarnybos Lietuvos valstybei metus), tai bendra priedų ir priemokų suma gali prilygti ir 100% pareiginės algos.

Valstybės tarnybos departamento (VTD) 2009 m. ataskaitoje nėra duomenų apie tarnautojams mokamas priemokas už papildomų užduočių atlikimą, už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą. Suskaičiuoti tik kvalifikacines klases turintys tarnautojai – į 2010 m., turėdami tam tikras klases, įžengė 62% visų tarnautojų.

Tiesa, laikinai sumažinti ir priedai už kvalifikacines klases: už III – sumažinta nuo 15 iki 10% pareiginės algos, II – nuo 30 iki 20%, už I – nuo 50 iki 30% pareiginės algos.

„Žaidimai su priedais yra labai populiarūs valstybės sektoriuje. Bazinė alga nukerpama, tačiau pridedamas priedas kaip dalinė kompensacija, todėl sumažėjimas yra menkesnis“, – sako p. Nausėda.

Valstybės tarnybos įstatymas dar leidžia mokėti vienkartines pareiginės algos dydžio išmokas. Pernai jų išmokėta 521 tarnautojui, 30 kartų mažiau nei 2008 m. Jubiliejinių gyvenimo ir darbo sukakčių proga apdovanoti 304 tarnautojai, švenčių progomis – 22, likusieji – nenurodytomis progomis. Dar yra įstatymu įteisinti priedai už diplomatinius ir kitokius rangus.

 

Kalti vokeliai

Premjeras Andrius Kubilius kartoja, kad jo alga sumažėjo 36% ir kitąmet nedidės. Viešai atlyginimų pokyčius skelbiančios ministerijos taip pat rodo, kad jos gyvena apie 20% kukliau nei pernai, tačiau faktas yra faktas – jose uždarbiai vis dar gerokai didesni nei privačiame sektoriuje ir visame šalies ūkyje.

VTD 2008 m. ataskaitoje tokį atotrūkį aiškina Darbo ir socialinių tyrimo instituto tyrėjų grupės 2009 m. atlikto tyrimo išvada: „Privačiame sektoriuje egzistuoja neapskaityto darbo užmokesčio („vokelių“) problema. Tikėtina, kad prie oficialaus privataus sektoriaus darbuotojų vidutinio darbo užmokesčio pridėjus nedeklaruotą darbo užmokestį šis rodiklis daugeliu atvejų viršytų valstybės tarnautojų vidutinį darbo užmokestį.“

„Tokį paaiškinimą gal galima iš dalies pateisinti, kai lyginame absoliutų atlyginimą viename ar kitame sektoriuje. Tačiau vertinant dinamiką šis faktas nėra labai svarbus, nes šešėlinės algos egzistavo ir egzistuoja, nebent būtų galima remtis prielaida, kad verslas eina į šešėlį ir vis daugiau algų mokama vokeliuose. Bet ar šios prielaidos sumažinimas nėra pačios valdžios rankose? Manau, tai jos tiesioginė atsakomybė, kad vokelių nebūtų arba tokia praktika mažėtų“, – komentuoja p. Nausėda. Jis sakė galįs garantuoti, kad bent jau finansinio tarpininkavimo ir bankų sektoriuje tokių dalykų tikrai nėra.

Paslėptų mokesčių ieškanti Valstybinė mokesčių inspekcija jų rado, pasirodo, sumos taip pat padidėjusios, tačiau jos augo ne dėl vokelių, o dėl sunkmečiu atsiradusios naujos – „feniksų sindromo“ tendencijos.

 

Daugiau nemažės

Jeigu valdžiai, kaip ji pasiryžusi, kitąmet pavyks ištraukti iš šešėlinės ekonomikos 0,5 mlrd. Lt, tikėtina, kad atlyginimų atotrūkis tarp privataus ir valdžios sektoriaus sumažės. Juo labiau kad daugiau veržtis šis sektorius nenumato. Biudžeto projektas dar rengiamas, tačiau įvertinus tai, kad darbo užmokesčio sistemoje pokyčių nebus, taupymo šioje srityje taip pat nebus.

„Darbo užmokesčio mažinimas veikia nebūtinai motyvuojančiai, ypač aukščiausios kvalifikacijos ir geriausius specialistus, kurių viešajame sektoriuje tikrai netrūksta. Tačiau tikiu, kad būtent tie žmonės geriausiai ir suvokia padėtį, jie sutiks kurį laiką dirbti daugiau už mažesnę algą, jeigu matys perspektyvą, kad vietoj esamos nelanksčios sistemos pagaliau pereisime prie sisteminių sprendimų“, – apie rengiamą valstybės tarnybos sistemos pertvarką Seime kalbėjo p. Šimonytė.

Vyriausybė yra paskelbusi, kad įvertinus visus 2009 m. priimtus teisės aktus, reglamentuojančius valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės ir statutinių tarnautojų bei biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio mažinimą, visame viešajame sektoriuje – valstybės ir savivaldybių biudžetuose – darbo užmokestis 2010 m., palyginti su 2009 m., sumažintas 1,56 mlrd. Lt.

O prognozės dėl algų didėjimo kitąmet – liūdnos. „Swedbank“ prognozuoja nulį, SEB – 1% sumažėjimą, Lietuvos bankas – 7,8% kritimą.

„Visi gyvensime gaudami vidutiniškai mažesnes algas negu 2008 metais, ir taip truks dar gana ilgai“, – spėja SEB banko prezidento patarėjas.

 

Teresė Staniulytė

VERSLO ŽINIOS