Tai pranešė Statistikos departamentas, kuris remdamasis gyvenamosios vietos deklaravimo duomenimis ir nedeklaruotos emigracijos tyrimo rezultatais įvertino 2009 m. emigravusių Lietuvos gyventojų skaičių.
Per paskutiniuosius penkerius metus iš Lietuvos emigravo 160,8 tūkst. šalies gyventojų. 2005 m. emigravo daugiausia – 48,1 tūkst. – šalies gyventojų. Vėliau, 2006–2008 m., emigracijos tempas lėtėjo – išvykusiųjų skaičius sumažėjo nuo 27,8 tūkst. 2006 m. iki 23,7 tūkst. 2008 m.
Pagrindinis emigracijos tikslas – darbas. 2009 m. 86 proc. visų emigrantų išvyko į užsienį dirbti (2008 m. – 70 proc.).
2009 m. į Jungtinę Karalystę išvyko 33 proc. emigrantų, Airiją – 14, Baltarusiją – 9, Jungtines Amerikos Valstijas – 8, Vokietiją ir Ispaniją – po 6, Rusiją – 5 proc.
Per paskutiniuosius penkerius metus daugiau nei du trečdaliai emigrantų tikslo šalimis rinkosi Jungtinę Karalystę, Airiją, Jungtines Amerikos Valstijas ir Vokietiją.
Didėja vyrų emigrantų dalis
Anot Statistikos departamento, didėja vyrų emigrantų dalis. 2009 m. emigravę vyrai sudarė 60, moterys – 40 proc. visų emigrantų, (2008 m. – atitinkamai 49 ir 51 proc.).
Per paskutiniuosius penkerius metus du iš trijų emigrantų buvo 20–49 metų amžiaus. 2009 m. penktadalį visų emigrantų sudarė 25–29 metų amžiaus gyventojai, 14 proc. – 30–34 metų, apie 13 proc. – 20–24 ir 35–39 metų, 8 proc. – 40–44 metų ir 7 proc. – 45–49 metų amžiaus gyventojai. 60 metų ir vyresnio amžiaus gyventojai per paskutiniuosius penkerius metus sudarė tik 3–4 proc. visų emigrantų.
Palyginti su ankstesniais metais, vaikų iki 14 metų amžiaus išvyko mažiau. 2009 m. emigravo 3 tūkst. (9 proc. visų emigrantų) šio amžiaus vaikų, t. y. 300 mažiau negu 2008 m.
Lietuvos piliečiai 2009 m. sudarė 75 proc. visų emigrantų (2005 m. – 85 proc.).
Imigracija sumažėjo
Penkerius metus didėjusi imigracija pernai sumažėjo. 2009 m. į Lietuvą nuolat gyventi atvyko 6,5 tūkst. žmonių, tai 2,8 tūkst. mažiau negu 2008 m. Imigrantų skaičius padidėjo nuo 4,7 tūkst. 2003 m. iki 9,3 tūkst. 2008 m.
2009 m. dauguma – 4,8 tūkst., arba 74 proc. – atvykusiųjų buvo Lietuvos Respublikos piliečiai.
Per paskutiniuosius penkerius metus į Lietuvą nuolat gyventi atvyko 38,9 tūkst. žmonių, iš jų 27,5 tūkst. (71 proc.) Lietuvos piliečių ir 11,4 tūkst. (29 proc.) užsieniečių. Daugiau negu pusė (58 proc.) į savo šalį grįžtančių Lietuvos piliečių buvo 20–39 metų amžiaus.
Pernai daugiausia į Lietuvą atvyko iš Jungtinės Karalystės (1,6 tūkst.), Airijos (0,8 tūkst.), Baltarusijos bei Rusijos Federacijos (po 0,6 tūkst.) ir Jungtinių Amerikos Valstijų (0,5 tūkst.).