Profsąjungoms atstovavo Kauno, Šiaulių, Ukmergės, Vilniaus ikimokyklinių įstaigų pedagogai, o ŠMM poziciją pristatė viceministras Vaidas Bacys (deja, labai trumpai dalyvavęs), ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vedėja Gražina Šeibokienė, būrys specialisčių.
Jau metus besitęsiant ikimokyklinių įstaigų skurdinimui, LR ŠMM pagaliau deklaruoja siekį „padėti savivaldybėms sunkmečiu išvengti drastiškų sprendimų – pritrūkus lėšų, mažinti grupių ir darbuotojų skaičių arba išleisti darbuotojus nemokamų atostogų, uždaryti mažas įstaigas kaimo vietovėse, nes jų išlaikymas tampa ypatinga problema, taip pat padėti pritraukti į ikimokyklinį ugdymą naujų išteklių“.
G.Šeibokienė informavo, kad šalies savivaldybėms išsiuntinėtas aplinkraštis, kuriame siūloma netaikyti nemokamų atostogų bei kitų darbuotojų interesus pažeidžiančių taupymo būdų, o rekomenduojama ieškoti „kitų taupymo formų“ (reorganizuoti įstaigų darbo laiką, taikyti diferencijuotą mokesčio už darželio dydį, taikyti lankstesnius darbo grafikus, ieškoti vidinių resursų…). Savivaldybių administracijos taip pat įpareigojamos „gerinti tarimosi su ikimokyklinių įstaigų darbuotojais kultūrą“.
Profsąjungų atstovams šie pasiūlymai – ne naujiena, nes jau praėjusiais metais būtent profsąjungos savivaldybių administracijoms siūlė ieškoti kitų taupymo ir tarimosi su darbuotojais būdų, nežeminti ikimokyklinių įstaigų pedagogų nemokamų atostogų „patiems prašant“ prievarta, pradėti kultūringą socialinį dialogą, gerbti ikimokyklinio ugdymo pedagogus ir specialistus. Aktyviai reaguojant į savivaldybių savivalę, ikimokyklinių įstaigų profsąjungos išaugo keletą kartų, tačiau ŠMM tik dabar imasi realių veiksmų padėčiai taisyti.
Pasak G.Šeibokienės, ŠMM turimais duomenimis, Lietuvoje ikimokyklinių įstaigų darbuotojų atlyginimams trūksta per 40 mln. Lt. Šiuo metu tik 16–oje savivaldybių ikimokyklinių įstaigų finansavimui lėšų užteks 11,5 mėnesio, visose kitose padėtis kritiška. Šie skaičiai netikslūs, nes kai kurios savivaldybės vis dar nesugeba pateikti duomenų apie trūkstamų lėšų poreikį. Tarp jų – ir Šiaulių m. savivaldybės administracija, nors būtent Šiauliuose jau pernai pavasarį pirmiausia kilo didžiausias ikimokyklinių įstaigų darbuotojų pasipriešinimas prieš drastiškus taupymo būdus, bandant švietimo įstaigų darbuotojų sąskaita užkaišioti didžiules miesto biudžeto skolas.
Įvertinus šalies ikimokyklinių įstaigų finansavimo problemą, LR ŠMM šiuo metu mano, kad būtina :
• tęsti svarstymus dėl „ikimokyklinuko krepšelio“ įvedimo;
• pakoreguoti ilgalaikę pedagogų atlyginimų kėlimo programą, prioritetą teikiant ikimokyklinių įstaigų auklėtojų atlyginimų didinimui ir skiriant tam papildomas lėšas;
• ikimokykliniam ugdymui užtikrinti tikslinį finansavimą.
Pasitarime profesinių sąjungų atstovai taip pat buvo tikinami, kad:
• ŠMM tikrai kels klausimą dėl biudžeto perskirstymo, kad ikimokyklinių įstaigų darbuotojams atlyginimai išmokėjimas gruodį būtų garantuotas;
• Valstybės kontrolė tikrai tikrins savivaldybių įstaigas, kurios nesilaikė švietimo ministro įsakymo ir neteisėtai sumažino atlyginimus pedagogams iki 2010 m. sausio mėn.;
• savivaldybėms tikrai yra skirti pinigai neteisėtam rugsėjo mėn. BMA sumažinimui kompensuoti, jie privalo būti išmokėti.
Kalbėta ir apie paprastinamas ikimokyklinės įstaigos higienos normas (dėl to būtų lengviau steigti privačius vaikų darželius), apie ikimokyklinio ugdymo paslaugų planavimą, tinklo optimizavimą, daugiafunkcinių centrų steigimą kaimo vietovėse. LŠMPSF atstovai stebėjosi, kad šie planai nesvarstomi su socialiniais partneriais – darbuotojų atstovais : juk vykdant ikimokyklinių įstaigų tinklo optimizavimą, privatizavimą ir pan., kyla daug klausimų ir pavojų būtent šios srities darbuotojams.
Atsakydamos į diskusijos dalyvių klausimus, ŠMM specialistės atkreipė dėmesį į keletą ikimokyklinėse įstaigose pasitaikančių administracinių darbo tvarkos pažeidimų :
• LR Darbo Kodeksas griežtai reglamentuoja nemokamų atostogų naudojimo atvejus, o kitokie atvejai turi būti numatyti vidaus darbo tvarkos taisyklėse, kolektyvinėse sutartyse; bet kokios kitos atostogos, kurių nenumato DK, pažeidžia darbo stažą ir socialines garantijas;
• vaikai ikimokyklnėse įstaigose turi būti skaičiuojami pagal sąrašą, o ne pagal esamą realų skaičių;
• pedagogai neprivalo detaliai aprašinėti, ką veikė nekontaktiniu darbo laiku;
• dėl visų „popierizmo“ dauginimo atvejų įstaigos direktorės privalo turėti raštišką argumentuotą aukštesnės institucijos nurodymą apie dokumento būtinumą.
ŠMM juristai rekomendavo drąsiai kreiptis į savivaldybių kontrolierius arba Vyriausybės atstovus savivaldybėse, matant panašius darbuotojų teisių pažeidimus ikimokyklinėse ir kt.švietimo įstaigose.
LŠMPSF atstovai, apibendrindami pasitarimo rezultatus, pareikalavo įsteigti darbo grupę ikimokyklinių įstaigų problemoms spręsti, nes ikimokyklinių įstaigų finansavimas – didelė, tačiau ne vienintelė šių įstaigų problema. Ikimokyklinio ugdymo pedagogai seniai pasigenda didesnio dėmesio jų darbo specifikai ir mano, kad ikimokyklinio ugdymo pedagogo statusas nepelnytai žeminamas. Ikimokyklinėse įstaigose dirbančių specialiųjų, meninio ugdymo, neformaliojo ugdymo pedagogų problemos taip pat itin aktualios, nes, imant taupyti būtent nuo šių specialistų etatų ir atlyginimų mažinimo, pirmiausia pamirštamas mažiausiųjų vaikų ugdymas.
LŠMPSF atstovų nuomone, šiuo metu Lietuvos švietime apskritai trūksta platesnio požiūrio ir gebėjimo kompleksiškai spręsti įvairių švietimo sektorių problemas. Todėl dar kartą primintas LŠMPSF reikalavimas skubiai kurti švietimo sektorinį komitetą prie LR Vyriausybės.
LŠMPSF informacija