Viena iš priežasčių – baiminamasi ažiotažo, kuris gali kilti paviešinus didžiulius vadovų uždarbius. Neseniai taip jau buvo, kai paaiškėjo, jog sunkmečiu kai kurių gydymo įstaigų vadovai mėgaujasi net ir 10 tūkst. litų siekiančiomis algomis.
Nekuria svetainių
Pagal pernai nuo gegužės 1-osios įsigaliojusį Vyriausybės nutarimą, kas ketvirtį apie algas savo internetinėje svetainėje privalo skelbti visos valstybinės ir savivaldybėms priklausančios biudžetinės įstaigos. Viešinti uždarbį privalo mokyklos, vaikų darželiai, viešosios įstaigos, ligoninės, poliklinikos ir kt.
Uostamiestyje šis reikalavimas įgyvendinamas vangiai. Kituose miestuose – dar lėčiau.
Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje Kristina Vintilaitė yra išsiuntusi uostamiesčio merui Rimantui Taraškevičiui raštą, kuriame reikalaujama užtikrinti Vyriausybės nutarimo įgyvendinimą.
Miesto vadovas informavo, kad ne visos biudžetinės įstaigos turi interneto svetaines. Įvardytos 45 švietimo, 3 sporto, 2 socialinių paslaugų, 6 sveikatos, 6 savivaldybės kontroliuojamos įstaigos, kurios svetainių neturi. Esą sukurti ir prižiūrėti vieną interneto svetainę kainuoja nuo 600 iki 800 litų, o sunkmečiu lėšų nėra.
Dėl to nurodyta rasti alternatyvių sprendimo būdų. Vienas jų – skelbti apie įstaigų darbuotojų algas pačios savivaldybės interneto tinklalapyje. Tačiau tokios informacijos kol kas nėra. Skelbiamos tik savivaldybės administracijos darbuotojų ir aukščiausius postus užimančių politikų algos.
“Ta informacija yra labai svarbi ir aktuali, nes gyventojai galėtų pamatyti, kiek uždirbama, ir palyginti su teikiamų paslaugų kokybe. Pavyzdžiui, kai kurių įstaigų vadovai gauna neadekvačiai dideles algas. Tėvams būtų svarbu sužinoti ir kiek uždirba mokytojai, mokyklų direktoriai, darželių vadovai. Tuomet būtų galima viešai pamatyti, kaip skirstomos lėšos, ar nėra piktnaudžiaujama uždarbio dydžiu”, – sakė K. Vintilaitė.
Pasak savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjos Laimos Prižgintienės, apie Vyriausybės nutarimą su švietimiečiais buvo kalbėta prieš Naujuosius metus.
“Buvo pateikti terminai. Jei nėra tos informacijos, gal niekas nenori papildomo darbo, tačiau nutarimą vykdyti privaloma”, – sakė ji.
Pagal reikalavimus, skelbti galima tik informaciją apie algą, gaunamą einant tam tikras pareigas. Jei jos tokios vienintelės įstaigoje ir galima išsiaiškinti konkretaus žmogaus uždarbio dydį, tokia informacija skelbiama tik gavus raštišką darbuotojo sutikimą.
Bijojo viešumo
Žinia, informacijos apie uždarbį ilgai neteikė bendrovės “Klaipėdos vanduo”, “Klaipėdos energija”, UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC) bei UAB Klaipėdos autobusų parkas. Tačiau ir šios įstaigos informaciją neseniai paviešino.
“Klaipėdos energijoje” direktoriai ir jų pavaduotojai 2008-aisiais vidutiniškai uždirbdavo 8 323 Lt per mėnesį, o pernai ši suma sumažėjo iki 7 769 Lt neatskaičius mokesčių. Vidutinė darbininkų alga šioje įmonėje 2009-aisiais buvo 2 118 Lt.
Savivaldybės kontroliuojamos “Klaipėdos energijos” vadovas Vytautas Valutis teigė, kad savo algos viešinti nenori, tačiau tarstelėjo, kad ji – “kaip Seimo nario, pridėjus parlamentinei veiklai skirtas lėšas”. Pernai pavasarį jis buvo prasitaręs į rankas gaunantis 8 633 Lt.
KRATC direktoriaus ir jo pavaduotojų vidutinė alga 2009 m. – 5 658 Lt į rankas. Minėtos įstaigos vadovas Šarūnas Reikalas atvirai prisipažino, kad pats gauna 5 910 Lt uždarbį atskaičius mokesčius. Darbininko vidutinė alga KRATC – 1 850 Lt.
“Informacija bus atnaujinama. Su darbuotojais teko ilgai diskutuoti. Buvo tokių, kurie nesutiko, kad skelbtume algas. Tačiau skelbiame tik pareigybių, ne konkrečių žmonių uždarbius”, – teigė jis.
Bando gudrauti
AB “Klaipėdos vanduo” vadovybė bandė gudrauti, nes pateiktoje lentelėje yra įvairių pareigybių algos, tačiau tik ne viršūnėlės. Parašyta, kad generalinio direktoriaus, departamentų, skyrių vadovų algas nustato bendrovės valdyba. Tuo tarpu tarnautojų, techninių vykdytojų, specialistų ir kitų darbuotojų algų vidurkiai yra viešinami.
Šios bendrovės vadovas Leonas Makūnas teigė, esą visą informaciją buvo sąmoningai siekiama pateikti “gudriai, kad ne kiekvienas susigaudytų”.
“Aš savo neviešinu. Kalbėti apie algas nėra malonu, tačiau yra Vyriausybės nutarimas, kurį privalome vykdyti. Pažiūrėkite, kas yra parašyta ne lentelėse”, – siūlė jis.
Teigiama, kad bendrovės generalinio direktoriaus nustatytas atlyginimas sudaro 3,8 bendrovės darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Departamentų direktoriams nustatytas 0,75 koeficientas nuo generalinio direktoriaus darbo užmokesčio.
Vidutinis atlyginimas per 2009 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė 2520,63 Lt, tad teoriškai L. Makūno alga siekia 9 576 Lt neatskaičius mokesčių. Visgi dar pabrėžiama, kad “esant teigiamam bendrovės darbo rezultatui, darbuotojams gali būti skiriami iki 20 proc. priedai”. Tad L. Makūno uždarbis gali būti ir dar didesnis.
UAB Klaipėdos autobusų parko internetinėje svetainėje skelbiama, kad vidutinė 2009 m. trečiojo ketvirčio bendrovės vadovų alga neatskaičius mokesčių – 4 639 Lt.
“Tai – 11 vadovų algų vidurkis. Mes įstaigoje atlikome apklausą ir tik vienas žmogus sutiko, kad būtų skelbiama jo asmeninė alga. Viešinamos tik pareigybės ir uždarbis”, – sakė Klaipėdos autobusų parko vadovė Jelizaveta Daugininkienė. Ji pernai buvo prisipažinusi, kad į rankas gauna 6 498 Lt.
Tuo metu vidutinė autobusų vairuotojų alga 2009-ųjų trečiąjį ketvirtį buvo 2 299 Lt neatskaičius mokesčių. Garažo tarnybos darbuotojų – 1 611 Lt “ant popieriaus”.
Uždarbio dar nepaviešino VšĮ “Klaipėdos keleivinis transportas”.
“Tikrai paskelbsime, nesislapstysime”, – tvirtino įstaigos direktorius Gintaras Neniškis.
“Problemų yra”
Jurgis JURKEVIČIUS, Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje
Sausio 8 dieną visų apskrities savivaldybių vadovams parašėme raštus ir informavome, kad būtina skelbti apie biudžetinių įstaigų darbuotojų algas. Išties mūsų apskrityje problemų yra, nes nei savivaldybėms priklausančios akcinės bendrovės, nei viešosios įstaigos algų neviešina.
Denisas NIKITENKA
