Nepaisant Lietuvoje egzistuojančios daugiapartinės sistemos, lyderio vaidmens formuojant Vyriausybę ir daugumą Seime imdavosi dviejų partijų atstovai – socialdemokratai bei konservatoriai. Tik 2000 m. Lietuvos Liberalų Sąjunga pusmečiui sugebėjo įsiterpti į minėtų partijų dvivaldystę ir deleguoti tuometinį partijos narį R.Paksą į ministro pirmininko postą.
LDDP valdymo laikotarpiu (1993-1996 m.) sėkmingai pritaikyta valiutų valdybos sistema, sukūrusi pasitikėjimą litu, sumažinusi infliaciją, didysis šokas verslui po nepriklausomybės atgavimo buvo bepraeinantis. Net bankų griūtis nesustabdė ėmusio kilti BVP. Konservatorių valdymo laikotarpiu (1997-2000 m.) netrūko iššūkių – Azijos krizę sekė Rusijos krizė, stipriai paveikusi į Rytus besiorientavusią Lietuvos ekonomiką. Vyriausybė buvo priversta karpyti biudžeto išlaidas, „veržtis diržus“. Netrūko ir politinių rietenų dėl „Mažeikių naftos“ privatizavimo, kurios veikla artėjo link bankroto dėl tragiško valdymo ir 5 kartus mažesnių nei dabartinių naftos kainų bei perdirbimo maržų. Po rinkimų į Seimą 2000 m., Vyriausybei stojo vadovauti R.Paksas, Lietuvos Liberalų Sąjungos atstovas, bet netrukus aštuoneriems metams vadovo vairą iš jo perėmė socialdemokratai A.Brazauskas ir G. Kirkilas. 2001 m. verslas jau buvo spėjęs persiorientuoti į Vakarų rinkas, o Rusija lipo iš duobės. Taip prasidėjo Lietuvos ekonomikos „aukso amžius“, skatinamas Skandinavijos bankų plėtros, šalies narystės NATO ir ES. Ekonominiais pasiekimais buvo taip įtikėta, jog imta ženkliai kelti socialines išmokas, taip bandant įtikti rinkėjams. Kas nutiko šalies ekonomikai, konservatoriui A.Kubiliui ėmus vadovauti Vyriausybei, deja, priminti nereikia…
Jei lygintume ekonomikos augimo tempus trijų socialdemokratų kadencijų metu su antrąją kadenciją einančiais konservatoriais, pastarieji vienareikšmiškai atrodytų prasčiau. Tačiau negalima atmesti gyventojų ir verslo aktyvumo pokyčių, tarptautinės padėties įtakos ekonomikos būklei ir visus nuopelnus ar skundus suversti valdžiusiems. Juk net buvo juokaujama – „kad ir kaip valdžia stengėsi, ekonomika vis tiek kilo“. Siekiant palyginti vyriausybių valdymo rezultatus, derėtų surasti tokius rodiklius, kurie išvengtų aplinkos poveikio, bet įvardintų valdžios sprendimų kokybę.
Valdymo ir sprendimų kokybei nustatyti remkimės tarptautinių organizacijų ir agentūrų sudaromais reitingais – „Index of Economic Freedom“, sudaromo „The Heritage Foundation“ bei „Wall Street Journal“, „Ease of Doing Business“, skaičiuojamo „Pasaulio banko“. Taip pat pasaulinės organizacijos, kovojančios prieš korupciją – „Transparency International“ sudaromo „Korupcijos suvokimo indekso“. Statistiniu tyrimu nesunku nustatyti, jog minėti rodikliai tinkami matuoti jų priklausomybę su gyvenimo lygiu (BVP vienam gyventojui). Koreliacija tarp pragyvenimo lygio ir reitingo „Ease of Doing Business“ indekse – 64 proc., ekonominės laisvės ir BVP vienam gyventojui koreliacija – 67%, o ryšys su korupcijos indeksu dar stipresnis – 80%. Reitingas korupcijos indekse gali padėti prognozuoti pragyvenimo lygį 73% (determinacijos koeficientas – „R square“). Panašūs, nors kiek silpnesni rezultatai fiksuojami ir ekonominės laisvės bei „Doing Business“ reitinguose. Galima konstatuoti, jog valdžios priimti sprendimai, darantys įtaką šalies pozicijai reitinguose, didžiąja dalimi gali lemti ir pragyvenimo lygį. Teorinį teiginį įrodo ir praktinis Gruzijos pavyzdys, kuri „Ease of Doing Business“ indekse yra labiausiai palypėjusi pasaulyje, o tai pritraukė milijardines užsienio investicijas, kurios padės kilti ir šalies pragyvenimo lygiui.
Šaltinis: www.cia.gov, www.heritage.org,
www.transparency.org, www.doingbusiness.org
Į „Economic Freedom“ reitingą Lietuva pirmąkart įtraukta 1996 metais. Pirmasis įvertis – 49,7, kuris atspindi 1995 m. nuveiktų darbų rezultatus. Paskutiniaisiais socialdemokratų valdymo metais Lietuva stipriai pakilo reitinge, kurios įvertis šoktelėjo net per 8 laiptelius. Konservatoriai gavo gana aukštą kartelę, tačiau savo valdymo laikotarpiu sugebėdavo kasmet kilti dar po vieną-du laiptelius. Ryškus teigiamas pokytis vėl įvyko paskutiniaisiais konservatorių valdymo metais bei sietinas su krizei įveikti darytomis reformomis. Deja, per vėlesnius aštuonerius metus socialdemokratai nepriėmė sprendimų, kurie būtų leidę kilti Lietuvos reitingui. Jis netgi nuo pat 2003 m. pradėjo smukti. Galima džiaugtis, jog konservatoriai, atėję į valdžią 2008 m. pabaigoje, ėmė rūpintis ne tik valstybės finansų stabilumu, tačiau ir verslo sąlygų gerinimu. Ūkio ministerijos užsibrėžtas tikslas 2010 m. – „Doing Business 2011“ indekse patekti į pirmąjį dvidešimtuką (dabar 26-ta vieta pasaulyje), o iki 2013 m. – būti tarp 15-kos geriausiųjų. Atliekami veiksmai bei įstatymų pakeitimai nuteikia optimistiškai ir leidžia tikėti, kad užsibrėžtas tikslas bus pasiektas.
Korupcijos padėtis reitinguose – dar liūdnesnė. Pirmasis Lietuvos įvertis „Korupcijos suvokimo indekse“ – 3,8 punktai 1999 m. už praėjusių metų veiklą. Per dvejus metus konservatorių valdymo laikotarpiu jis pakilo iki 4,8 ir… ten liko visu socialdemokratų valdymo laikotarpiu, susvyruodamas viena dešimtąja aukštyn ar žemyn. Per dešimtmetį nebuvo pasistūmėta nė laipteliu aukščiau. Džiugu, jog Ūkio ministerijos tiksluose – peržengti 5,0 punktų barjerą 2010 metais. Pertvarkoma viešųjų pirkimų sistema tikrai turėtų prisidėti prie tikslo pasiekimo. Sveikintina ir tai, jog tikslai išmatuojami ir lengvai įvertinami. Vien viešųjų pirkimų sistemos pertvarka nederėtų apsiriboti – korupciją mažinti padėtų ir visų biudžeto išlaidų detalus viešinimas internete, priversiantis atsakingai elgtis visos sistemos darbuotojus.
Šaltinis: www.heritage.org, www.transparency.org
Pastebėtina, jog didžiausi teigiamai kokybiniai pokyčiai tiek gerinant verslo sąlygas, tiek mažinant korupciją vyko per ekonomikos nuosmukius. Ekonomikai kylant – priešingai, tiesiog nebelikdavo didelio poreikio ir paskatų toliau stengtis bei keistis. Norėtųsi tikėti, jog dabartiniai ekonominiai iššūkiai privers atsisukti į kokybinius valstybės valdymo aspektus, verslo sąlygų gerinimą, korupcijos mažinimą siekiant padėti tvirtus pamatus ateities augimui. Teigiamų postūmių matosi jau dabar – iš žymių pasaulinio lygio įmonių vadovų bei darbuotojų suformuota investicijų patarėjų komisija, kuriamas „Kompetencijų centras“, teiksiantis Vyriausybei nešališkus ir analize grįstus pasiūlymus dėl ekonominės politikos tobulinimo. Tikėkimės, jog Vyriausybės noras įsiklausyti į ekspertų pastebėjimus niekur nedings.
Vaidotas Rūkas
http://teigiamai.blogspot.com/