Tyrėjai taip pat sugriovė mitus esą visi turi galimybes visuomenėje pradėję nuo mažai apmokamo darbo kilti aukštyn ar kad privatus sektorius visada efektyvesnis negu valstybinis. Įrodyta ir tai, kad tie, kas uždirba mažiau, dažniausiai dirba daugiau, o ne atvirkščiai.
Tyrimas: valytojai naudingesni už bankininkus
„Visuomenė žino, kad mokytojo ar medicinos seselės profesijos, kurios yra labai svarbios, nėra gerai apmokamos. Visuomenėje yra daug nusivylimo ir dėl to, kad iš bankininkų nepareikalauta atsakomybės už finansinę krizę, ir dėl to, kad bankininkai nepatenkinti jiems įvestu 50 proc. mokesčiu už premijas. Dabar labai geras laikas kelti šiuos klausimus“, – sako viena iš tyrimą vykdžiusių Didžiosios Britanijos Naujosios ekonomikos fondo eksperčių Eilis Lawlor.
Naujosios ekonomikos fondo ekspertai tyrė tris profesijas, kurių atstovai uždirba daug, bei tris, kur už darbą mokama mažai, ir paskaičiavo, kad ligoninių valytojai, už vieną jiems sumokėtą svarą sukurdami dešimt svarų vertės, yra visuomenei kur kas naudingesni negu aukšti Londono finansų centro Sičio bankų darbuotojai. Šie, skaičiuojant finansų krizės padarinius, už vieną jiems sumokėtą svarą padaro septynis svarus žalos visuomenei.
Teigiama, kad reklamos specialistai žalos visuomenei padaro vienuolika kartų daugiau negu patys uždirba. Jie ne tik skatina žmones vartoti daugiau negu reikia, bet ir didina žmonių nepasitenkinimą savimi.
Tyrimo duomenimis, didesnę naudą negu gerai apmokami reklamos ar bankų darbuotojai visuomenei teikia atliekų perdirbimo įmonės darbininkai ir žmonės, prižiūrintys vaikus.
„Papildomas ligoninės valytojas sumažina atvejų, kai žmonės užsikrečia antibiotikams atsparia superbakterija, ir taip sutaupo pinigus, skirtus Nacionalinei sveikatos apsaugos sistemai. O kartu ir gelbsti žmonių gyvybes. Mes galime suskaičiuoti, kokią įtaką ligoninės valytojas daro visuomenės sveikatai, radome metodą, kaip tai įvertinti ir apskaičiuoti koeficientą. Kadangi jų atlyginimas mažas, tai naudingumo koeficientas – labai aukštas“, – Lietuvos radijui sakė britų ekonomistė.
Neturtingi ir toliau skursta
„Mums dažnai kartojama, kad Sitis yra gyvybiškai svarbus Jungtinės Karalystės ekonomikai, ir mūsų ekonomika negalėtų be finansų centro funkcionuoti. Norėjome pažiūrėti į skaičius ir rasti, ar yra argumentų, paremiančių tuos teiginius. Mūsų tyrimas parodė, kad ne“, – sakė E. Lawlor.
Anot Naujosios ekonomikos fondo ekspertų, finansinė krizė nubraukė dvidešimties metų naudą visuomenei, kurią davė Sičio finansininkai. E. Lawlor teigimu, tyrimas rodo, kad dar devynios populiarios ekonominės tiesos yra skaičiais neparemti mitai, pavyzdžiui, kad visi turi galimybes visuomenėje pradėję nuo mažai apmokamo darbo kilti aukštyn, kad atlyginimų skirtumai nesvarbu, svarbu tik kad nebūtų skurdo.
„BVP augimas didina pajamas tų, kurie dabar yra labai turtingi, o ne darbininkų, taigi, neturtingųjų padėtis ne tik negerėja, bet blogėja. Klausimas – tai kam augimas, kas iš jo laimi? […] Reikia išleisti daugiau pinigų nuskurdusių žmonių paramai, daugiau viešųjų paslaugų, bet vis tiek neturtingiausiųjų pajamos per pastaruosius dvidešimt metų dramatiškai mažėja“, – teigė britų ekonomistė.
Tyrimas taip pat parodo, jog ne tik skurdas, bet ir didelis pajamų skirtumas yra susijęs su socialinėmis įtampomis, augančiu nusikalstamumu ir kitomis visuomenės bėdomis. Atvejų studijos paneigė ir talento bei aukšto apmokėjimo ryšį, taip pat įrodė, kad tie, kas uždirba mažiau, dažniausiai dirba daugiau, o ne atvirkščiai.
Tyrimo duomenimis, klaidingas ir teiginys, kad privatus sektorius visada efektyvesnis negu valstybinis ar municipalinis. Remiantis šiuo argumentu Didžiojoje Britanijoje dalis viešų paslaugų buvo perduota privačiam verslui. Tai leido sumažinti kaštus, tačiau kai kuriais atvejais kaštai buvo sumažinti mažinant paslaugų kokybę.
„Viena iš priežasčių, kodėl privatus sektorius gali teikti kai kurias paslaugas pigiau, yra tai, kad jie darbuotojams moka mažesnius atlyginimus ir sąlygos darbuotojams nėra tokios palankios: jie nepriklauso profsąjungoms, taigi jie nėra lygiose derybinėse pozicijose. Štai ką išsiaiškinime apie ligoninių valytojus: jeigu moki žmonėms mažiau ir mažiau, jie dirba vis ilgesnį darbo laiką, turi mažiau laisvų dienų, tai jų darbo našumas krenta. Ligoninėse padaugėjo atvejų, kai žmonės užsikrėsdavo infekcija – tai jau buvo skandalinga“, – aiškina E. Lawlor.
„Ir tokie dalykai vyksta daugelyje sričių, kur viešąsias paslaugas perėmė privatus sektorius. Tai nereiškia, kad viešosiose paslaugose verslas neturi vietos. Tai tiesiog įrodymas, kad privatizavimas nėra geriausias būdas teikti viešas paslaugas“, – pridūrė ji.
Lietuvoje atlyginimai nustatomi pagal galios principą
Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius profesorius Boguslavas Gruževskis teigia, kad britų atliktas tyrimas įrodo, kad būtina darbą įvertinti ne tik skaičiuojant produktyvumą. Pasak jo, tai labai aktualu ir Lietuvai, kur atlyginimai dažnai nustatomi pagal galios principą.
„Tos gyventojų grupės arba tos profesinės grupės, kurios turi didesnę galią – jinai pasireiškia tam tikru monopoliniu santykiu. Tai jai garantuoja didesnius atlyginimus“, – sakė profesorius.
Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius priduria, kad tai, jog darbas vertinimas tik pagal produktyvumą, priveda prie neproporcingo pajamų pasiskirstymo, o tai kuria socialinę įtampą visuomenėje. Iš dalies dėl to, profesoriaus manymu, ir prasidėjo dabartinė ekonominė krizė.
Profesorius duoda pavyzdį – mieste veikianti automatizuota gamykla, kurioje dirba keli darbininkai, gali dirbti produktyviai ir nešti savininkui didelį pelną, tačiau tai visai negarantuoja, kad miestui nuo to daug naudos – galbūt jame šimtai bedarbių, didelė atskirtis ir socialinės įtampos.
Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius prof. B. Gruževskis Lietuvos radijui sakė, kad kreipsis į Naujosios ekonomikos fondą su prašymu pasidalinti šio tyrimo metodika, mat, jo teigimu, toks tyrimas itin svarbus ir Lietuvai.
Nors E. Lawlor teigimu, tyrimas rodo, kad visuomenėms reikia atlyginimų struktūros, kuri labiau atsispindėtų darbo įtaką visuomenės gerovei, tačiau Darbo ir socialinių tyrimų instituto vadovo teigimu, tyrimo rezultatai neturėtų būti naudojami populistų, siekiančių padidinti socialines įtampas.
Įvertino įvairius kriterijus
Naujosios ekonomikos fondas ekonomikos, gerovės ir viešosios politikos tyrimus atlieka greta įprasto produktyvumo skaičiavimo įtraukdamas tokius kriterijus kaip poveikis aplinkai ir visuomenei.
„Viena iš priežasčių įkurti Naujosios ekonomikos fondą buvo siekis kritikuoti idėją, kad mes turime matuoti tik dalykus, kuriuos pamatuoti yra lengva. Klasikinis to pavyzdys yra Bendrasis vidaus produktas (BVP), kurį matuojant skaičiuojama ekonominė nauda dalykų, kurie iš esmės yra blogi, pavyzdžiui, kalėjimai ar kariavimas, o visuomenei labai naudingi dalykai – stiprios bendruomenės, savanoriškas darbas – neskaičiuojami“, – interviu Lietuvos radijui sakė britų ekonomistė.
Pasak jos, dėl to politiniai sprendimai, priimami remiantis tik tokiais skaičiavimais ir galvojant apie trumpalaikę finansinę naudą, yra trumparegiški. Jos manymu, tai viena iš priežasčių, dėl kurių dabar turime tiek daug aplinkosaugos problemų, didelę socialinę atskirtį ir kylančius neramumus.
Audra Čepkauskaitė, Juozapas Paškauskas
