Diskusiją pradėjęs Aukštaitijos švietimo darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Audrius Jurgelevičius įvardino svarbiausią problemą – ar planuojami 2010 m. vaikų globos namų biudžetai leidžia auklėtojų pareigybes keisti į socialinio pedagogo pareigas, tokiu būdu išsaugant turimą atlyginimą, nebloginant darbo sąlygų bei paliekant turimas socialines garantijas. Kartu svarbu buvo išsiaiškinti Utenos apskrities valdininkų poziciją į vykdomą struktūrinę pertvarką pavaldžiose globos įstaigose.
Savo pasisakyme SADM Socialinio darbo ir socialinių paslaugų skyriaus vedėja Daiva Buivydaitė patvirtino ankstesniuose susitikimuose išsakytą poziciją, jog tiek egzistuojantys teisės aktai, tiek ministerijos vadovų nuostatos neprieštarauja vaikų globos namuose dirbančių auklėtojų norams tapti socialiniais pedagogais. Taip pat konkrečiais duomenimis buvo pagrįstas teiginys, jog kitų metų biudžeto projekte vaikų globos namų darbo užmokesčio fondai apskaičiuoti variantui, kai visi auklėtojai pervedami į socialinio pedagogo pareigas. Vaikų globos namų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkė Vita Konovalovienė trumpai papasakojo lapkričio 13 d. įvykusio pokalbio su švietimo ir mokslo viceministru Vaidu Baciu, kuriame ji išgirdo patikinimą, kad ministerija sutinka, jog vaikų globos namuose tiesiogiai su vaikais turi dirbti socialiniai pedagogai. Šiai pozicijai iš esmės neprieštaravo ir apskrities valdininkės, tik Apskaitos ir finansų skyriaus vedėja Elvyra Bakutienė bandė ginčytis dėl pateiktų skaičių.
Tiesa, dviprasmišką įspūdį paliko Socialinių paslaugų ir sveikatos skyriaus vedėjos Rasos Drungienės kalba. Iš vienos pusės ji įtikinėjo susirinkusius, jog masiškai socialinių darbuotojų pareigybes įvedinėti verčia esanti ekonominė situacija, tačiau iš kitos pusės, ji deklaravo, kad apskrities pavaldumo globos namų vadovams nedaromas joks spaudimas ir neprimetinėjami jokie išankstiniai struktūros modeliai. Kartu ji pripažino, kad prieš keičiant pareigybes, įstaigų vadovai neišvengiamai privalo derėtis su veikiančiomis profesinės sąjungos organizacijomis ir kartu ieškoti optimalaus sprendimo. Prasidėjus gana audringai diskusijai, labai nekalbūs buvo keli dalyvavę vaikų globos namų direktoriai, puikiai suprasdami, kad ant jų pečių tiek SADM, tiek apskrities administracija užkrauna sunkiausią susitarimų su darbuotojais ir pertvarkymų naštą. Esant tokiai situacijai, nenuostabu, kad šalies Vaikų globos namų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkė Vita Konovalovienė prasitarė, jog nenoras racionaliai spręsti šios sudėtingą problemą, neišvengiamai sukels didelę socialinę įtampą įstaigose, kuri gali peraugti ir į aktyvias protesto akcijas.
Daugiau nei dvi valandas vykusios diskusijos pabaigoje visi jos dalyviai praktiškai sutarė dėl vieno – nei teisės aktai, nei 2010 m. planuojamas finansavimas, nei apskrities administracijos vadovų pozicija netrukdo vaikų globos namuose dirbančioms auklėtojoms nuo sausio 1 d. tapti socialinėmis pedagogėmis, tereikia tik vadovų geranoriškumo ir aiškiai išreikštos profesinių sąjungų valios, jog jos nesutiks su nepamatuotu darbuotojų socialinės – ekonominės padėties bloginimu. Situaciją galima ištaisyti net ir tuose vaikų globos įstaigose, kuriose jau panaikinti auklėtojų etatai.
LŠMPSF informacija
www.svietimoprofsajunga.lt