Žurnalisto Virginijaus Savukyno vedamoje diskusijoje „2010 metų Lietuvos biudžetas. Ar būtina gelbėti valstybę mažiausias pajamas gaunančiųjų sąskaita?“ du ministrai, Premjero kancleris ir Finansų ministerijos atstovė turėjo atsilaikyti prieš Seimo opozicijos ir susirinkusiųjų salėje kritiką. Finansų ministrė Ingrida Šimonytė, juokais save pavadinusi vyriausiąją šalies kasininke, bandė paaiškinti diskusijos dalyviams, jog valstybės biudžetas – tai ne kažkokia mistinė būtybė, kuri egzistuoja savaime, bet visų mūsų pinigai. Ir jeigu dabar nieko nedarysime, mažinti ir karpyti ateityje esą teks daug drastiškiau.

 

Renginio pradžioje dalyvius pasveikino Friedricho Eberto fondo koordinatorius Baltijos šalims Hermanas Biuncas (Hermann Bünz) pabrėždamas, kad ne vien parlamentarai atsakingi už tai, kas vyksta šalyje, bet visa visuomenė. Būtent pilietinė visuomenė ne tik turi kontroliuoti išrinktųjų darbą, bet prisiimti ir atsakomybę už tuos, kuriems reikia pagalbos.

 

Ministro Pirmininko kancleris Deividas Matulionis tikino, kad nuosekliai laikomasi principo, dėl kurio sutarta su socialiniais partneriais, – mažiausias pajamas gaunantieji nukentės mažiausiai. Pasak jo, tai, ką daro Vyriausybė yra būtina, kad mūsų vaikams ir anūkams netektų mokėti nesibaigiančių skolų, kuri jau kitais metais sudarys 40 proc. prognozuojamo bendrojo vidaus produkto (BVP). „Jeigu sugebėsime susitvarkyti 2010 metais, tai bus posūkio metai“, – sakė kancleris.

 

Jis taip pat informavo, jog kitais metais numatyta ir beveik 1,5 milijardo litų daugiau ES lėšų. D.Matulionis nesutiko su kritika, kad vangiai įsisavinami šie pinigai. Jo teigimu, šiemet Lietuva pirmauja ES pagal socialinių fondų lėšų įsisavinimą.

 

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas teigė, jog sprendimai Vyriausybėje priimti nelengvai, buvo labai daug diskusijų. Ryžtasi 2 proc. didinto „Sodros“ įmokas, tačiau ji manąs, kad šiam sprendimui nebus pritarta Seime. „Iš krizės išeisime, tik neaišku, kada ir kokia kaina“, – kalbėjo jis. Ministras nesutiko su teiginiu, kad sunkmečio naštą siūloma prisiimti tik mažiausias pajamas gaunantiems piliečiams. Vyriausybė numatė „grindis“ – 650 litų riba pensijoms, kurios nebus liečiamos. Taip pat siūloma numatyti „lubas“ nedarbo išmokoms, t.y. maksimali suma taip pat būtų 650 litų. Tai maždaug tiek, kiek atsakaičius mokesčius gauna už minimalią algą dirbantis žmogus.

 

D.Jankauskas teigė esąs šalininkas to, kad viską reikia maksimaliai pasverti ir su socialiniais parteriais apsvarstyti, kaip pasidalinti sunkmečio naštą, tačiau reikia pasirūpinti, kad Lietuva neliktų „atsilikėle“.

 

Kad biudžeto projektas buvo daromas „labai nelengvai“ patvirtino ir Finansų ministerijos Biudžeto departamento direktorė Daiva Kamarauskienė. Tačiau tokie sprendimai būtini, kad ekonomika neįsisuktų į spiralę, kuomet valstybės skolos augs taip sparčiai, jog ateityje BVP bus skiriamas tik skolai aptarnauti. Pasak direktorės, atsigavus ekonomikai, po kelių metų nepalankūs sprendimai bus atšaukti.

 

Seimo opozicijos atstovas socialdemokratas Algirdas Sysas piktinosi, kad valdantieji galvoja tik apie valstybę ir nemato žmogaus. Anot jo, didžiausia problema šiuo metu – nedarbas, o Vyriausybės siūlymų šiuo klausimų negirdėt. Parlamentaro teigimu, „vėlyvą gruodžio naktį“ priimti sprendimai panaikinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatas ir padidinti PVM neatnešė planuotų milijardų, o dabar dar ketinama mažinti pelno mokestį. „Šitame sunkmetyje jeigu kas ir gauna pelną, tai tik stambios įmonės, todėl galima tvirtinti, kad šiuo biudžetu ginami turtingieji“, – kalbėjo A.Sysas.

 

Buvęs ūkio ir susiekimo ministras Petras Čėsna klausė, ar jau laužomas Nacionalinis susitarimas, kuriame buvo numatytas įmokų Sodrai didinimas. Dabar šito lyg ir atsisakoma, bet pelno mokestį mažinti ketinama ir toliau. Jo manymu, klaidinga nuostata, kad įmonės, sutaupę dėl šios nuolaidos, lėšas skirs modernizavimui. „Ar mūsų šalyje trūksta darbo jėgos ir pajėgumų?“, – retoriškai klausė jis.

 

Dėl atsisakymo didinti „Sodros“ įmokas 2 proc. valdantiesiems priekaištavo ir LPSK pirmininkas Artūras Černiauskas. Taip buvo sutarta su socialiniais partneriais, o Prezidentei pasisakius prieš, tuoj pat atsitraukta. „Ar išsigandot Prezidentės?“, – ironiškai klausė A.Černiauskas.

 

Ministras D.Jankauskas prieštaravo tam, kad neva nieko nedaroma nedarbui mažinti. Per Darbo biržą šiemet įdarbinta 104 tūkst. žmonių, ne ką mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Jam antrino ir kancleris teigdamas, jog daroma viskas, kad nedarbas neaugtų. Jo manymu, čia labiausiai pasitarnautų darbo santykių liberalizavimas, o artimiausiu metu nedarbo klausimu su socialiniais partneriais bus rengiamas susitikimas.

 

D.Matulionio teigimu, krizės priežastis nėra šios Vyriausybės sprendimai, o pasaulinė recesija ir mūsų šalies „burbulai“. Padėtį dar apsunkina ir tai, jog komerciniai bankai sustabdė kreditavimą, todėl būtina ieškoti kreditavimo šaltinių.

 

Kad darbo santykiai jau liberalizuoti, tiek kiek reikia, teigė parlamentaras A.Sysas. Jam pritarė vėliau kalbėjusi Ryšių darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Alma Smilgienė. Pasak jos, darbo santykiai liberalizuojami ten, kur nėra profsąjungų, o ir ten, kur jos stiprios, tenka labai smarkiai tam priešintis.

 

Kalbant apie pensijų mažinimą finansų ministrė I.Šimonytė sakė, jog iki paskutinės minutės buvo stengiamasi apsaugoti šią socialinę grupę, tačiau, deja, prireikė ir tokios aukos. Į repliką apie būtinybę įvesti progresinius pajamų mokesčius, ji atsakė, jog tai nebus efektyvu. Mat didžioji dauguma dirbančių žmonių uždirba apie 1,5 tūkst. litų per mėnesį, todėl norint pasiekti efekto didesniu tarifu esą tektų apmokestinti labai žemas pajamas, galbūt net minimalią algą.

 

Ministrė atmetė ir nacionalinio komercinio banko steigimo galimybę. „Matau tik idėją, bet jai realizuoti nėra finansinių išteklių“, – sakė ji. Paklausta, ar neketinama skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo, ji atsakė, jog tokių planų kol kas nėra.

 

Užvedus kalbą apie šešėlinę ekonomiką kancleris D.Matulionis teigė, jog šiuo metu su socialiniais partneriais „karštligiškai“ rengiamas priemonių planas kovai su šešėline ekonomika.

 

Nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) kūrybinių darbuotojų profesinio susivienijimo pirmininkė Diana Vipartienė sakė, jog nacionalinis transliuotojas jau vykdo „jūsų išsvajotą liberalizaciją“ ir klausė, ar nebus papildomai skiriama lėšų LRT, vykdančiai svarbią misiją.

 

Jai atsakė I.Šimonytė, teigdama, jog yra toks pasiūlymas, jie visi bus svarstomi Vyriausybėje, tačiau čia yra kita problema: „kiekviena sritis turi svarių argumentų, dėl ko jai reikia pridėti, o kitiems nuimti. Bet pinigų yra tiek, kiek yra“, – sakė ministrė.

 

(RMP)

www.lprofsajungos.lt