Abiejų federacijos narių posėdžių darbotvarkėse pagrindinis klausimas buvo strategijos, kaip priešintis naujam Vyriausybės planui mažinti biudžetinio sektoriaus įstaigų darbo užmokesčio fondą, kūrimas. Profesinių sąjungų atstovus ypatingai papiktino Vyriausybės bandymai supriešinti švietimiečius, nes vieniems pedagoginiams darbuotojams fondą norima mažinti 5, o kitiems net 10 procentų. Tokie absoliučiai nepamatuoti ir nepagristi skatina socialinę įtampą ir dar labiau didina nepasitikėjimą valdžios sprendimais. Kitas pasipiktinimą keliantis veiksnys – toliau besitęsianti veidmainiška Vyriausybės politika. Siekdama Nacionalinio susitarimo ir šiuo susitarimu prisiimdama įsipareigojimą iki 2011 metų nebemažinti biudžetinio sektoriaus darbuotojams darbo užmokesčio, Vyriausybė vienašališkai priima sprendimus mažinti biudžetinių įstaigų darbo užmokesčio fondą.
Tiek Aukštaitijos, tiek Aukštųjų mokyklų susivienijimo atstovai nutarė įpareigoti Federacijos atstovą Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) valdyboje Rūtą Osipavičiūtę balsuoti prieš Nacionalinio susitarimo pasirašymą, jei Vyriausybė aiškiai neįsipareigos nemažinti (nei tiesiogiai, nei užslėpta forma) biudžetinio sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio. Suformuluotos dar dvi sąlygos: Vyriausybė privalo laikytis ilgalaikių valstybės įsipareigojimų (pedagoginių darbuotojų bei aukštųjų mokyklų dėstytojų ilgalaikių atlyginimų kėlimo programų) bei 2010 m. biudžete numatyti lėšas kompensuoti savivaldybėms ir švietimo įstaigomis susidariusį įsiskolinimą dėl BMA sumažinimo nuo rugsėjo 1 dienos. AŠDPS posėdyje dalyvavęs LPSK pirmininkas A. Černiauskas pritarė tokioms nuostatoms, nes, anot jo, Nacionalinis susitarimas praranda prasmę. „Žinoma, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija ir kiti nacionaliniai centrai siekia derybų keliu rasti kompromisus, tačiau besikartojantys vienašališki Vyriausybės sprendimai niekais paverčia iki tol buvusius susitarimus“ – kalbėjo A. Černiauskas.
Posėdyje Aukštaitijos susivienijimo atstovai apžvelgė situaciją, kaip buvo paisoma Darbo kodekso nuostatų apskaičiuojant rugsėjo mėnesio atlyginimus. Daugelyje savivaldybių įstatymo buvo laikomasi, kitose teko pakovoti. Deja, Marijampolės ir Kupiškio rajono savivaldybės bei švietimo įstaigų vadovai mano, kad įstatymai rašomi ne jiems. Ryžtingai nusiteikę marijampoliečiai jau šią savaitę pradės teisines procedūras teisminiu keliu išieškoti nesumokėtą rugsėjo mėnesio atlyginimų skirtumą. Kupiškėnai kantresni ir šiek tiek palauks, nes savivaldybės galvos pažadėjo ieškoti būdų spręsti šią problemą. Panašiais pažadais kol kas tiki ir Kauno rajono mokytojai.
Darbo kodekso reikalavimų buvo laikomasi ir ne visose aukštosiose mokyklose. Tose kur įstatymai buvo pažeisti, profesinės sąjungos organizacijos inicijuos darbuotojų apklausą siekiant sužinoti ar dėstytojai sutiktų teismo keliu išsireikalauti jiems priklausančio atlyginimo nepriemokos.