Birželio mėnesį ministrų kabinetas vienašališkai, be konsultacijų su socialiniais partneriais priėmė sprendimą bazinę mėnesinę algą (BMA) sumažinti 10 proc.
Tačiau Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos surengtos protesto akcijos privertė Vyriausybę atšaukti sprendimą ir siekti kompromisų. Derybose profesinėms sąjungoms pavyko pasiekti, jog biudžetininkų darbo užmokesčio fondas butų sumažintas tik 8 proc. Iš jų nuo 128 Lt iki 122 Lt, t.y. 4,7 proc. mažinant BMA, o dar 3,3 proc. karpant darbo užmokesčio fondus kiekviename biudžetiniame sektoriuje. Taip pat buvo sutarta, jog šis mažinimas bus laikinas – tik iki 2010 sausio 1d.
Lietuvos švietimo ir mokslo profesinių sąjungų federacijai konsultacijose su Švietimo ir mokslo ministerijos atstovais dėl 3,3 proc. darbo užmokesčio fondo mažinimo pavyko pasiekti, kad mokytojų tarifinio atlygio koeficientai nebūtų mažinami. Mažinimas vykdomas koreguojant mokinio krepšelio metodiką. Siekdama neleisti dar didesnio atlyginimų mažinimo įvedant mokytojų tarifinio atlygio koeficientų „žirkles“, Lietuvos švietimo ir mokslo profesinių sąjungų federacija (LŠMPSF) rugpjūčio 26 d. surengė piketą prie ŠMM prieš tokį sumanymą. Ministras buvo priverstas koreguoti įsakymą, kuriuo nepaliekama galimybės mažinti koeficientus.
Mokytojų bendruomenėje sklando daugybė gandų apie būtas ir nebūtas priežastis taupyti mažinant darbo užmokestį. Blogai yra tai, kad dažnai šių gandų šaltinis yra savivaldybės ar mokyklų vadovai. Siekdami apginti švietimo darbuotojų interesus nuo galimai neteisėtų taupymo būdų, pateikiame išaiškinimą, kaip ir kokiais būdais galima keisti švietimo darbuotojų darbo užmokestį:
LR Vyriausybė š.m. rugpjūčio 19 d. nutarimu „Dėl bazinės mėnesinės algos ir bazinio valandinio atlygio patvirtinimo“ (Nr. 844) nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. sumažino BMA iki 122 Lt. Dėl to visų biudžetininkų, tarp jų ir švietimo darbuotojų, atlyginimai sumažės 4,7 proc. LR Darbo kodekso 120 str. 3 d. yra nustatyta, kad raštiškas darbuotojo sutikimas nereikalingas, norint pakeisti darbo apmokėjimo sąlygas tais atvejais, kai „įstatymais, Vyriausybės nutarimais ar pagal kolektyvinę sutartį yra keičiamos tam tikros ūkio šakos, įmonės ar darbuotojų kategorijos darbo apmokėjimas“. Tačiau apie darbo užmokesčio sumažinimą darbdavys Darbo kodekso įpareigotas raštu pranešti ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki šio sprendimo įsigaliojimo.
Švietimo darbuotojams darbdaviai realiai pranešti apie BMA mažinimą galėjo tik jiems grįžus iš kasmetinių atostogų rugpjūčio pabaigoje ir todėl taikyti mažesnį BMA privalo po mėnesio – nuo spalio 1 dienos. Taip pat, LR Darbo kodeksas numato, jog sumažinti darbo užmokestį be darbuotojo raštiško sutikimo negalima, o darbuotojui nesutikus su naujai nustatytu darbo užmokesčio dydžiu ir mokėjimo tvarka, darbdavys gali atleisti darbuotoją vadovaudamasis Darbo kodekso 129 straipsniu. Taigi, dėl darbo užmokesčio sistemos pasikeitimo švietimo darbuotojų atlyginimai mažėja vos 4,7 proc.
Deja, neretai mokyklų steigėjai griebiasi kitų taupymo priemonių – nepilnai vykdo ugdymo planą, pvz. neskirdami valandų neformaliam ugdymui, mažina valandas darbui su klasėmis, nepilnai apmoka mokytojų dirbamus darbus (sąsiuvinių taisymą, pasiruošimas pamokoms ir t.t.) ir net verčia mokytojus eiti nemokamų atostogų. Visi šie sprendimai negali būti priiminėjami vienašališkai, vien tik administracijos valia.
Vadovaujantis LR Darbo kodekso 22 str. 1 d. 2 ir 7 punktais, kurie numato darbuotojų atstovų teises teikti pasiūlymus darbdaviui dėl darbo organizavimo įmonėje ir gauti informaciją iš darbdavių apie jų socialinę ir ekonominę padėtį bei numatomas permainas, kurios gali paveikti darbuotojų padėtį ir 23 str. 1 d. 2 bei 5 punktais, kuriuose yra įtvirtinta darbdavio pareiga prieš priimant sprendimus, galinčius turėti įtakos darbuotojų teisinei padėčiai, konsultuotis su darbuotojų atstovais ir nemokamai teikti būtiniausią informaciją darbo klausimais apie įmonės veiklą, turi vykti profesinės sąjungos ir administracijos konsultacijos dėl galimų taupymo priemonių. Konsultacijų rezultatai įforminami protokolu, kuris gali būti įteisinamas kaip kolektyvinės sutarties priedas. Konsultacijų metu pirmiausia reikia išsiaiškinti, kas ir kaip verčia taupyti, būtina reikalauti, kad būtų pateiktos mokyklos finansinės sąmatos ir jų vykdymo ataskaitos. Logiška administracijos klausti kiek bus sutaupyta, jei bus įgyvendintos jos siūlomos priemonės ir drąsiai siūlyti savo alternatyvas.
Iškilus reikalui, visada galima gauti konsultaciją iš rajoninio susivienijimo arba Lietuvos švietimo ir mokslo profesinių sąjungų federacijos ekspertų bei teisininkų.
LŠMPSF informacija
www.svietimoprofsajunga.lt
