Anot lrt.lt pašnekovų, moterys neturėtų bijoti ieškoti teisybės, nes daugeliu atvejų įstatymai gali jas apginti. Tačiau pripažįstama, jog neretai nėščiosios patiria ir psichologinį darbdavių smurtą, kurį įrodyti sunkiau.
Buvusi „flyLAL-Lithuanian Airlines“ darbuotoja Daiva Poškutė-Motiejūnienė teigia, kad per krizę darbdaviai stengiasi sutaupyti besilaukiančių darbuotojų moterų sąskaita.
Moteris sako, kad vos darbdaviai sužinojo apie jos, dirbusios orlaivių palydove, nėštumą, jai paskirtas administracinis darbas ir sumažintas atlyginimas, nors pagal Darbo kodeksą, kaip lrt.lt informavo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos patarėja ir teisininkė Laima Vengalė, tiek nėštumo metu, tiek susilaukus kūdikio, moters darbo sąlygos negali būti bloginamos.
Savo teisybę įrodė teisme
D. Poškutė-Motiejūnienė pripažįsta, kad orlaivių sąlygos nepritaikytos nėščiosioms, tačiau ji pabrėžia, kad pakeitus jos darbo vietą sumažėjo ir gaunamas atlyginimas.
„Kadangi dirbau neįprastinį darbą (orlaivių palydovės) ir pagrindinės darbo aplinkos sąlygų darbdaviai negalėjo pakeisti (orlaivio aplinka nepritaikyta nėščiosioms), jie suteikė kitą darbą.
Dirbau administracinį darbą, tai nebuvo konkrečios pareigos ar užduotys, tiesiog vykdžiau darbdavių nurodymus. Jie sakė, kad ir toliau esu orlaivių palydovė, tik tiek, kad neskraidau, tačiau atlyginimas buvo jau kitas“, – pasakojo moteris.
Iki nėštumo ji gaudavo minimalų atlyginimą bei priedą už ore praleistą valandų skaičių. Besilaukiančiai D. Poškutei-Motiejūnienei vadovai skyrė mažiau – minimalų atlyginimą ir 1050 litų priedą.
„Engimas buvo materialinis. Anksčiau visos orlaivių palydovės, kurios laukdavosi ir pranešdavo apie nėštumą darbdaviui, būdavo „nuimamos“ nuo skrydžių, taip pat dirbdavo administracinį darbą, bet joms, skirtingai nei man ir dar keletui vėliau pastojusių kolegių, mokėdavo vidutinį atlyginimą.
Viena iš mūsų kreipėsi į Darbo inspekciją. Inspekcija darbdaviams nurodė, kad mums turi mokėti vidutinį iki tol gautą atlyginimą, kuris skaičiuojamas pagal tris mėnesius prieš pristatant darbdaviams pažymą apie nėštumą“, – pasakojo administraciniame teisme savo teisybę įrodžiusi, šiuo metu apeliacinio teismo laukianti moteris.
Patyrė stresą
Buvusi Rumunijos ambasados darbuotoja Lina Šekurova lrt.lt tvirtino, kad ir jos atveju darbdavys pasielgė netinkamai.
„Pernai kovo mėnesį įsidarbinau Rumunijos ambasadoje vertėja puse etato. Jie manęs oficialiai neįdarbino, pasakė: „Bus bandomasis laikotarpis, po to pasirašysime sutartį, tu nesijaudink“.
Po 2–3 savaičių aš pastojau. Gegužę mes pasirašėme oficialią darbo sutartį, aš nuėjau pas gydytoją ir atnešiau pažymą, patvirtintą notaro, kad laukiuosi. Kilo baisus skandalas. Jie galvojo, kad dvejus metus už mane įmokas „Sodrai“ turės mokėti. Aš bandžiau paaiškinti, kad tas įmokas moka „Sodra“ man, bet… Vieną dieną aš pateikiau pažymą, kitą dieną mane atleido be jokių paaiškinimų“, – savo teisybę gynė moteris.
L. Šekurova sako patyrusi didelę stresą, kurio pasekmes jaučia dar ir dabar.
„Aš patyriau didžiulį stresą, man prasidėjo baisiausia pogimdyminė depresija, ligoninėje gulėjau beveik 8 mėnesius su pertraukomis, iki šiol negaliu atsigauti. Aš manau, kad Lietuvoje diskriminuojamos ne tik nėščiosios, bet ir apskritai moterys, ypač jeigu jos turi vaikų“, – tvirtino ji.
Svarbu pagalbos kreiptis, kol dar neatleido
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos patarėjas viešiesiems ryšiams Valdas Dambrava teigia, kad krizės metu Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba gauna daugiau nėščių moterų skundų dėl galimos diskriminacijos darbe negu anksčiau.
„Per pirmą šių metų pusmetį mes gavome dešimtį skundų. Anksčiau jų dėl patiriamos diskriminacijos dėl nėštumo nebūdavo tiek daug. Jei neklystu, pernai per visus metus jų buvo mažiau negu per vieną šių metų pusmetį“, – informavo V. Dambrava.
Pašnekovas taip pat pažymėjo, kad skriaudžiamos nėščiosios dažnai nesiryžta parašyti oficialaus skundo – patarimų prašo telefonu arba elektroniniu paštu. „Apskritai telefonu keturis ar penkis kartus daugiau skambina“, – sakė V. Dambrava.
Anot jo, kai kurie darbdaviai nėščias moteris laiko našta. „Tokią moterį reikia dažniau išleisti iš darbo, jai nebegalima sunkesnio darbo duoti, jau nebepavarinėsi vakarais, naktimis, savaitgaliais ir dar reikia laikyti darbo vietą“, – sakė pašnekovas.
V. Dambravos nuomone, moterys turėtų būti ryžtingesnės ir nesibaiminti galimos darbdavio reakcijos, demaskavus jo netinkamą elgesį.
Liepė nešioti dėžes
„Štai turėjome tokį atvejį. Moteris dirbo biure su popieriais, prie kompiuterio, tapo nėščia ir ją nugrūdo į sandėlį, nes staiga pasidarė „neperspektyvi“. Sandėlyje šalta, skersvėjis, o dar ir dėžes liepė nešioti. Pasiskundė mums ir susitvarkė per vieną dieną visi reikalai.
Svarbu atminti, kad mes žmogui galime pagelbėti tik tol, kol jis dirba, jeigu žmogus atleistas iš darbo – viskas, jau pavėluotai kreiptasi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, sugrąžinti į darbą gali tik teismas arba Ginčų komisija“, – sakė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos patarėjas viešiesiems ryšiams.
V. Dambrava spėjo esant keletą priežasčių, dėl ko pagausėjo darbdavių nesiskaitymo su būsimomis mamomis atvejų. „Galima įžvelgti, kad kai Vyriausybė padidino motinystės atostogas, susidarė palankesnis laikas eiti nėštumo atostogų, jaunos poros suplanavo gausinti šeimyną, nes buvo geresnės sąlygos gimdyti.
Bankrutavus statybų sektoriui, darbo rinkoje atsidaro daug jaunų bedarbių vyrų, kuriuos galima labai pigiai pasamdyti. Tačiau reikia atlaisvinti vietą, o nėščios moterys ir emociškai, ir fiziškai labiau pažeidžiamos, išsigąsta“, – dėstė pašnekovas.
Nėščiosios neliečiamumą garantuoja įstatymai
Valstybinės darbo inspekcijos Piliečių prašymų tyrimo ir analizės skyriaus vedėjas Jonas Gricius teigė, kad iš nėščiųjų skundų „oficialiai negauta“.
„Manau, kad žmonės labai bijo skųstis, bijo netekti darbo. Kalbant apie formaliąją, įstatyminę pusę, tai nėščiųjų garantijos yra labai aktyviai saugomos Darbo kodekso normomis. Tačiau ar jos tinkamai naudojamos ir kaip jos naudojamos, kitas klausimas.
Mes neturime informacijos, kad nėščiųjų diskriminacija yra masinis reiškinys. Tokių skundų oficialiai negauta. Anoniminius skundus mes registruojame, tokie šiemet gauti keturi“, – teigė pašnekovas.
J. Gricius pažymėjo, jog „kiekviena nėščia moteris turi žinoti, kad ją gina įstatymas“.
„Jos taip lengvai iš darbo neatleisi. Ją iš viso draudžiama atleisti. Pateikus pažymą darbdaviui apie nėštumą viskas yra oficialiai sureglamentuota, sureguliuota ir Darbo kodekso normos imperatyviai draudžia atleisti nėščią darbuotoją, išskyrus laikinąją darbo sutartį.
Nėštumą liudijančią pažymą gavusi moteris turi garantiją kol augins vaiką iki trejų metų“, – užtikrino specialistas.
Tapatina su diskriminavimu dėl lyties
Tačiau J. Gricius pripažino, kad net ir užsitikrinusios savo darbo vietos stabilumą nėštumą liudijančia pažyma kai kurios moterys vis dėlto patiria psichologinį spaudimą iš savo darbdavių. Anot J. Griciaus, jį įrodyti sunkiausia.
„Psichologinės prievartos atvejai netiriami. Vienintelis kelias įrodinėti tokį prievartos elementą, tai kreiptis į policiją dėl ikiteisminio tyrimo. Aišku, galima kreiptis ir į teismą dėl patirtos moralinės žalos“, – sakė J. Gricius.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos patarėja ir teisininkė L. Vengalė pastebėjo, jog patartina diskriminuojačius darbdavio veiksmus nėščiosios atžvilgiu užfiksuoti.
„Psichologinis spaudimas visada sunkiai apčiuopiamas ir sunkiai įrodomas. Štai kur didžiausia problema. Tarkime, mums visada yra lengviau įrodyti, jeigu nėščia moteris buvo atleista iš darbo arba jeigu jai buvo neišmokėtas kažkoks priedas, ar nebuvo ji paaukštinta pareigose todėl, kad nėščia.
Tai yra daugiau akivaizdu ir lengviau įrodyti, nei psichologinį spaudimą, kada moteriai iš tiesų yra sukuriama priešiška, žeminanti aplinka. Sudėtinga, bet įrodyti įmanoma. Tarkime, galbūt po tam tikro darbdavio elgesio nėščia moteris buvo priversta kreiptis į gydytoją, gal ji patyrė nervinę traumą, galbūt jai prireikė medikamentų. Įrodyti, kad to nebuvo, turės darbdavys“, – patarė teisininkė.
Teisininkė L. Vengalė pažymėjo, kad nėščiosios teises apginti galima ir remiantis Vyrų ir moterų lygių galimybių įstatymu.
„Jis įpareigoja darbdavius sudaryti vienodas darbo sąlygas arba neatleisti iš darbo darbuotojo dėl lyties. Jame nekalbama apie nėštumą, bet kadangi tik moterys gali būti nėščios, tad nėščių moterų diskriminacija yra tapatinama su diskriminacija dėl lyties“, – pabrėžė pašnekovė.
Absoliuta Andželika Lukaitė