Naująją mokytojų darbo apmokėjimo tvarką pristatė Vilniaus Jono Pauliaus gimnazijos ir Vyturio pradinės mokyklos direktoriai Adam Blaškevič ir Aušra Drumstienė. Abi mokyklos dalyvavo etatinio mokytojų darbo apmokėjimo eksperimente. A. Blaškevič pristatydamas eksperimento rezultatus apžvelgė eksperimento eigą, mokytojų požiūrį, pasiekimus ir trukdžius. Direktorius kalbėjo, kad apmokant mokytojų darbą pagal etatinę sistemą, būtini susitarimai pačioje mokykloje. Mokyklos vadovo darbas pasunkėjo, nes reikia derinti visus interesus, todėl direktoriui būtina aukšta vadybinė kvalifikacija. Abu direktoriai pripažino, kad nei jie, nei jų mokytojai grįžti prie senosios tvarkos nenori, nors trūkumų etatinėje darbo apmokėjimo tvarkoje vykdant eksperimentą ir pastebėta.
A. Blaškevič atviravo, kad visoms mokykloms pereiti prie etatinio mokytojų darbo apmokėjimo neleidžia sunkmetis ir lėšų trūkumas, todėl Švietimo ir mokslo ministerijos sudaryta darbo grupė pasiūlė tarpinį variantą, kuriam papildomų lėšų nereikia. Naujos tvarkos esmė: mokytojams skiriamos ne valandos už papildomus darbus, o procentiniai priedai. „Tai geras variantas sunkioje situacijoje“, – pažymėjo direktorius.
„Akivaizdu, kad naujoji tvarka atveria galimybes taupyti mokytojų sąskaitą“, – direktoriaus žodžius komentavo Lietuvos švietimo ir mokslo profesinių sąjungų federacijos pirmininkas Audrius Jurgelevičius. Jis rokiškėnams pristatė naujosios darbo apmokėjimo tvarkos privalumus ir trūkumus. LŠMPSF ekspertai išanalizavo projektą. Šalia privalumų: naujoji tvarka bus lankstesnė, buhalteriams lengviau bus skaičiuoti, stiprės atstovavimas mokytojams mokykloje, projekte nemažai trūkumų: galimybė mažinti mokytojų atlyginimus, neskaidrūs ir vienašališki vadovų sprendimai, mažose mokyklose mokytojai dirbs darbus arba negaudami už tai atlygio, arba gaus už tai grašius.
LŠMPSF birželio 17 dieną kviečia mokytojus į konferenciją, kurioje bus priimta profesinės sąjungos pozicija dėl naujos darbo apmokėjimo tvarkos. Rokiškėnai išsirinko konferencijos delegatus.
Aptariant rajono savivaldybės išlaidų mažinimo politiką netrūko emocijų. Tačiau vien tai, kad savo išlaidas savivaldybė susimažino 10 proc., o švietimui skirtas lėšas sumažino 2,4 proc. rodo rajono išlaidų mažinimo prioritetus. Visi karpymai nuolatos aptariami su švietimo darbuotojų profesine sąjunga. Rajono švietimo skyrius rekomenduoja tartis ir visose švietimo įstaigose. Deja, kai kurie įstaigų vadovai jaučiasi visagaliai ir tartis su pavaldiniais jiems „žema“. Ten, kur tariamasi, randami sprendimai, kurie ne taip skaudžiai kerta darbuotojų pajamoms. Profesinė sąjunga pritaria ir savivaldybės prioritetui saugoti darbo vietas.
Apibendrindamas diskusiją, Rokiškio susivienijimo pirmininkas Erikas Gaigalas pasidžiaugė konstruktyviu dialogu su savivaldybe. Tariantis ir ieškant bendrų sprendimų pavyksta išvengti įtampos Rokiškio švietimo sistemoje. O nauja mokytojų darbo apmokėjimo tvarka rokiškėnams nėra aiški, todėl jos nagrinėjimas nesibaigs šia diskusija.
Rokiškio susivienijimo informacija
