Trišalės tarybos sekretoriatas kartu su Lietuvos pramonininkų konfederacija balandžio 9 d. organizavo visų žinomų regioninių trišalių tarybų atstovų susitikimą – apskritą stalą “Regioninių trišalių tarybų veikla”. Pagrindinė diskusijų tema – kaip būtų galima reikšmingiau įtakoti tiek vietos, tiek centrinės valdžios sprendimus svarbiausiais socialiniais ir ekonominiais klausimais. Susitikime buvo pareikšta nuomonių, kad valdžios dialogas su visuomene nepakankamo lygio, ne visada Seime ir Vyriausybėje taip pat vietos valdžios institucijose priimami sprendimai įvertinus nevyriausybinių organizacijų nuomonę.
Vertinant regionų pasiekimus dialogo sferoje buvo pastebėtina, kad pastaraisiais metais labai aktyvios Klaipėdos, Kauno, Utenos, Šiaulių trišalės tarybos. Susitikime buvo pastebėta, kad tarybų aktyvumas labiausiai priklauso nuo profsąjungų ir darbdavių organizacijų iniciatyvos, gebėjimų ir pajėgumo – jeigu to nėra, maža vilčių, kad savivaldybių administracijos rodys iniciatyvą. Kai kurių trišalių tarybų atstovai reiškė nusiskundimų dėl vietos savivaldos institucijų požiūrio į socialinių partnerių dialogą. Tai, susitikimo dalyvių nuomone, atspindi ir šio apskrito stalo dalyvių sudėtis – iš 65 atvykusiųjų – vos keli vietos savivaldos atstovai. Kita vertus, Lietuvos savivaldybių asociacijos administracijos direktorė R.Žakaitienė sakė, kad Savivaldybių asociacija neturi prievartinių svertų priversti savivaldybes steigti trišales tarybas. Regioninių tarybų atstovai teigė, kad būtų naudinga trišalių tarybų veiklą koordinuoti, teikti jų atstovams informaciją apie centrinių valdžios institucijų rengiamus projektus. Tačiau liko klausimas be atsako – kas imsis gautų iš regionų pasiūlymų apibendrinimo ir teikimo teisės aktų projektų autoriams.
Pranešimus padarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valstybės sekretorius R.Kairelis, Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas” pirmininkė A.Jašinskienė, Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas ir Kauno miesto trišalės tarybos pirmininkas J.Guzavičius, diskusijose dalyvavo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos, Lietuvos darbo federacijos, taip pat Šiaulių, Klaipėdos, Kauno, Utenos, Panevėžio, Elektrėnų regioninių trišalių tarybų atstovai. Teikta pasiūlymų, kad tokie regioninių trišalių tarybų atstovų susitikimai būtų rengiami reguliariai – bent kartą į metus.
Diskusijos pabaigoje Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidento ir šiuo metu vykdančio Trišalės tarybos pirmininko pareigas M.Aleliūno pasiūlymu buvo apsikeista nuomonėmis apie Trišalės tarybos perspektyvas. Buvo konstatuota, kad profsąjungos ir darbdaviai skeptiškai vertina iniciatyvas steigti naują paralelinę konsultacinę tarybą šalia Trišalės tarybos, kuri, iniciatorių nuomone, tinkamiau atstovautų visuomenės lūkesčius. Šios idėjos nepalaiko nė vienas nacionalinis profesinių sąjungų ir darbdavių susivienijimas, kurių atstovai tvirtina, kad šiuo metu veikiantis nuomonių derinimo mechanizmas – Trišalė taryba ir pakankamai efektyvus ir autoritetingas. Pastebėta, kad iki Seimo rinkimų nebuvę reikšmingesnių problemų derinat partnerių nuomones dėl Darbo kodekso ir daugybės kitų teisės aktų pakeitimų.
Trišalės tarybos sekretoriatas
