Trišalės tarybos posėdžiui buvo pateiktas Darbo ir socialinių tyrimų instituto (DSTI) Minimaliojo darbo užmokesčio didinimo prielaidų ir pasekmių tyrimas. DSTI siūlo didinti MMA bent iki 600 litų, kartu didinant ir neapmokestinamąjį pajamų dydį. Tyrime teigiama, kad 600 litų yra pernelyg žemas lygis, kad MMA Lietuvoje būtų diferencijuojama pagal ekonomines veiklas, regionus ir darbuotojų kategorijas.
Profsąjungų nuomone, yra visos makroekonominės prielaidos MMA didinimui, todėl jos vieningai pritariančios siūlymui 100 litų padidinti MMA. „Tai labai mažas pakėlimas, tai rodo tyrimai ir belieka profsąjungoms džiaugtis, kad toks tyrimas padarytas ir mes turime argumentus“, – kalbėjo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) atstovė Trišalėje taryboje G.Gruzdienė.
Pasak DSTI ekspertų, Lietuvoje yra visos prielaidos didinti darbuotojų darbo užmokestį: vien 2000 – 2003 metais bendrasis vidaus produktas (BVP) Lietuvoje padidėjo 24 proc., darbuotojų darbo našumas – 20 proc., nefinansinių įmonių pelnas – 520 procentų. Per tą laiką vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje teišaugo 9 proc., o minimalus darbo užmokestis – 5 procentais. „Ekonomikos augimo tempai ir darbo užmokesčio sąstingis parodo, kad sukurta pridėtinė vertė lieka tik darbdaviams, o darbuotojai praktiškai nieko negauna“, – teigė G.Gruzdienė. Anot jos, profsąjungos pasisako, kad MMA reikia didinti, nes MMA gauna 17 proc., tai yra apie 143 tūkst. visų Lietuvos darbuotojų, neįskaitant tų, kurie dirba ne visą darbo dieną ir todėl gauna mažiau nei MMA.
Tyrėjai pripažįsta, kad jei minimali alga iki 600 litų būtų padidinta 2002 m., įmonių pelnas prieš apmokestinimą sumažėtų apie 10 procentų, tuo tarpu atsižvelgiant į pastarųjų metų ekonomikos augimą bei tą faktą, jog 2002-2004 metų laikotarpiu įmonių pelnas prieš apmokestinimą Lietuvoje padidėjo beveik 2 kartus (arba 100%), akivaizdu, jog nėra jokio pagrindo kalbėti apie įmonių nepajėgumą mokėti 100 litų padidintą minimalų darbo užmokestį.
Pasak G.Gruzdienės nepagrįsti darbdavių nuogąstavimai dėl grėsmės smulkiajam verslui, esą MMA padidinus 100 litų ir dėl to dalis smulkiųjų įmonių bankrutuotų. Tyrimo duomenys atskleidė, kad 2004 m. gegužę 50 litų (iki 500 litų) padidinus minimalų darbo užmokestį, įmonių bankrotų nepadaugėjo, o per rugpjūtį – spalį – netgi sumažėjo.
Darbo ir socialinių tyrimų institutas teigia, jog mažosios įmonės gali lengviau didinti minimalų darbo užmokestį, nes jų sąnaudos darbuotojams apmokėti yra mažesnės, o pelningumas labai panašus.
Darbdavių atstovai pabrėžia ir būtinumą mažinti fizinių asmenų pajamų mokestį bei didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį. Anot DSTI ekspertų, tai yra pakankamai pagrįsta, kadangi, esant dabartiniam neapmokestinamų pajamų dydžiui bei mokesčių ir įmokų tarifų lygiui, MMA padidinus nuo 500 iki 600 litų per mėnesį, darbdavio kaštai minimaliai mėnesinei algai išaugtų 131 litu – tiesiogiai dirbančiajam atitektų 64 litai, 67 litai papildytų Valstybinio socialinio draudimo fondo (VSDF) bei nacionalinį biudžetus.
Profsąjungos pritaria DSTI pasiūlymui, kad įmonėms, kurių bendrojo pelningumo rodiklis yra neigiamas arba (ženkliai) mažesnis nei atitinkamos ekonominės veiklos vidurkis, o sąnaudų darbui apmokėti dalis bendrosiose įmonių sąnaudose yra (ženkliai) didesnė nei atitinkamos ekonominės veiklos vidurkis, gavus įmonės darbuotojų (įmonės profesinės sąjungos, įmonės darbo tarybos arba darbuotojų atstovo) sutikimą, MMA/MVA padidinimas galėtų būti laikinai atidedamas. Tai siūloma siekiant išvengti, jog Lietuvoje gali egzistuoti įmonių, kurioms MMA padidinimas iki 600 litų būtų pernelyg sunki našta – kiltų pagrįsta tokių įmonių bankroto bei jų darbuotojų atleidimo grėsmė.
Tuo tarpu Vyriausybės atstovai tikino, kad laikinoji Vyriausybė nenori užkrauti įsipareigojimų dėl MMA didinimo naujai, dar nepatvirtintai Vyriausybei.
Reikia tikėtis, kad naujai suformuota koalicinė Vyriausybė vykdys savo programą ir nedelsiant spręs ne tik MMA ir neapmokestinamo pajamų dydžio, bet viso darbo užmokesčio indeksavimo klausimą.
Trišalė taryba minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo klausimą vėl svarstyti planuoja jau 2005 metų sausio mėnesį.
Gediminas Petrauskas
LPSK atstovas ryšiams su visuomene