Spalio 24-25 d. Bratislavoje, Slovakijoje, vyksta regioninis socialinės ir ekonomikos politikos forumas. Jame Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijai (LPSK) atstovauja pirmininkė Inga Ruginienė, LPSK jaunimo pirmininkas Tomas Jakutavičius ir tarptautinė sekretorė Vaiva Sapetkaitė.

Šį kartą pagrindinė tęstinio forumo tema – tvaraus augimo potencialo atrakinimas lokaliame lygyje. Dalyvių nuomone, to neįmanoma pasiekti be turtingo dialogo tarp socialinių partnerių, dėl to mokslininkai, politikai, profesinių sąjungų ir darbdavių lyderiai tyrinėjo sėkmės istorijas įvairiose šalyse bei dalinosi savo patirtimi. Vienas iš trijų pagrindinių pranešimų – T. Jakutavičiaus pristatymas apie Lietuvos regionines trišales tarybas ir jų poveikį stiprininant socialinį dialogą bei sprendžiant vietos problemas. Džiugu, kad Lietuvos pavyzdys susilaukė nemažo susidomėjimo tarp forumo dalyvių.

Viena pagrindinių T.Jakutavičiaus žinučių buvo ta, kad Europos šalyse būtina efektyvinti socialinį dialogą, kad kuo konstruktyviau būtų pasiekta tvaresnių ir įtraukų augimą skatinančių sprendimų. Nors regioninio lygmens socialinis dialogas neretai primirštamas, bet, pasak jo, tai yra itin geras įrankis siekiant efektyvaus konkrečios teritorijos bėdų sprendimo. „Juk mažesnės teritorijos gyventojai žino geriausiai, kokios bėdos jiems aktualios ir kokių sprendimų pageidautų. Stiprus socialinis dialogas šiame lygyje gali būti itin naudingas“, – sako jis.

Vienas iš jo pateiktų sėkmės pavyzdžių – Kauno miesto regioninės trišalės tarybos prisidėjimas išvengiant viešojo transporto privatizacijos.

Kitos pristatytos šalių analizės gilinosi į Švedijos modelį dėl darbo saugumo tarybų ir jų reikšmingo indėlio padedant žmonėms sugrįžti į darbo rinką bei užtikrinant tinkamą apsaugą sudėtingu pereinamuoju laikotarpiu. Temą įdomiai pristatė Samuel Englom, atstovaujantis Švedijos profesinionalių darbuotojų konfederacijai. Trečiasis pranešimas – Maia Kobakhidze, Laisvų Gruzijos švietėjų ir mokslininkų profesinių sąjungų prezidentė, pasakojo apie Gruzijos situaciją, kai mokytojų bendruomenės solidarumas, aktyvumas bei kompetencijos padėjo reikšmingai prisidėti įgyvendinant struktūrines reformas šalyje.

Nors socialinis dialogas Lietuvoje susiduria su nemažai bėdų, smagu, kad kai kurie lietuviški pavyzdžiai gali būti vadinami sėkmės istorijomis ir būti vertingi ne tik mums, bet ir užsienio kolegoms“, – prideda I.Ruginienė.