Rugsėjį Briuselyje vyko Europos profesinių sąjungų konfederacijos Tarptautinių reikalų, prekybos ir tarptautinio vystymosi komiteto posėdis. Jo metu koncentruotasi į Pasaulio prekybos organizacijos reformų būtinybę, elektroninės komercijos keliamus iššūkius ne tik darbo sąlygoms, bet ir dėl milžiniško kiekio duomenų rinkimo bei tolesnio jų naudojimo.

Taip pat diskutuota su komiteto kviestiniai svečiais – AFL-CIO prekybos politikos specialistu Eric Gottwald ir apie ES-MERCOSUR prekybos susitarimą su departamento, dirbančio prekybos su Lotynų Amerikos šalimis, vadovu Matthias Jorgensen.

E-komercija – antra tema po klimato krizės“

Įvairių ES šalių atstovai aptarė aštriausias su elektronine komercija susijusias problemas. Pastarųjų veikla ir praktikos įvardytos kaip vienas sudėtingiausių iššūkių profesinėms sąjungoms. Tai yra itin sparčiai auganti bei stiprėjanti verslo niša, kuri po savo skėčiu talpina daug skirtingų elektroninėje erdvėje veikiančių verslų.

Vis tik čia daug netvarkos ir darbuotojų teisių negerbimo bei nesirūpinimo darbo sauga. Tai iš dalies paaiškintina tuo, kad tokius darbuotojus nėra taip lengva organizuoti (įprasta dažna rotacija), o rinkos didžiausieji žaidėjai, pavyzdžiui, kaip „Amazon“, „Alibaba“ ir panašūs, yra priešiški profesinėms sąjungoms ir nenori nieko girdėti apie socialinį dialogą ar kolektyvines derybas.

Pastebima, kad tokie verslai mėgsta kurtis tokiose šalyse, kurios nepripažįsta nepriklausomų profesinių sąjungų ir aplaidžiai žiūri į darbo standartus (tarp jų – Kinijoje). Taip bandoma didinti produktyvumą nekreipiant daug dėmesio į adekvačią darbo laiko apskaitą (iškeliami labai aukšti tikslai), spaudžiant bendrą atlyginimų lygį žemyn, taupant darbuotojų gerovės bei saugumo sąskaita. Prieinama prie tokio absurdo, kad darbuotojams neleidžiama vaikščioti į tualetus ar atsigerti. Taigi, orus darbas, pragyvenimo alga ar užtikrintos saugios darbo sąlygos – jau dabar neužtikrinami, tačiau yra aiški globali tokio verslo tendencija tik dar labiau didinti lankstumą, vedantį prie dar prastesnių darbų.

ETUC komitete išreikšta nuomonė, kad, skaitmenizacijai vis labiau keičiant pasaulio ekonomikas ir visuomenes, tinkamas e-komercijos taisykles bei standartus būtina nustatyti jau dabar.

Beje, atkreiptas dėmesys, kad pagal Europos Sąjungos teisę e-komercija nėra tas pats kaip skaitmeninė prekyba (angl. Digital trade). Pastaroji yra platesnė sąvoka, nepaisant dažno šių sąvokų vartojimo sinonimiškai.

Kaip vertėtų atliepti šį sudėtingą iššūkį?

  • Per apmokestinimą (didelė problema yra ta, kad e-komercija lengvai perkeliama iš vienos vietos į kitą, kur galima mokėti mažesnius mokesčius, pigiau įdarbinti darbuotojus ar aplaidžiau žiūrima į darbo standartus);

  • konkurencijos aspektą naudoti kaip argumentą; nors mėgstama kartoti, kad elektroninės galimybės atveria kelią daugiau konkurentų, bet dažniausiai jos kaip tik sustiprina dominuojančią poziciją užimančius verslus, vadinasi, yra palankiausia didžiosioms, o ne mažoms ar vidutinėms įmonėms; OECD pradedama svarstyti, kaip išlaikyti pusiausvyrą ir kokios reikalingos nacionalinės sąlygos, kad į rinką ateitų kuo daugiau vietinių konkurentų;

  • reikia atkreipti dėmesį, kad didelė duomenų koncentracija gali būti žalinga tiek viešajai politikai, tiek demokratijai apskritai.

Situacija už Atlanto

Po diskusijos apie e-komerciją sekė AFL-CIO prekybos politikos specialisto E. Gottwald pranešimas apie darbuotojų atstovų situaciją JAV ir Šiaurės Amerikos laisvos prekybos susitarimo tarp Kanados, JAV ir Meksikos (NAFTA) peržiūrą. Specialistas iškart pabrėžė, nors dėl NAFTA persiderama, bet atrodo, kad tai tebus kosmetiniai pokyčiai.

Apibūdindamas darbartinę JAV administraciją, jis ją pavadino katastrofiška darbuotojams. Nors rinkiminė retorika taikyta į darbo klasę, bet sprendimai pasirodė jai besą ypač nepalankūs, o aukštas vietas užima profesinėms sąjungoms atvirai nepalankūs asmenys. Šią JAV administraciją sunku įsprausti į įprastus rėmus, kalbant apie tartpautinę prekybą. Ji aiškiai nacionalistinė ir nepasitiki daugiašalėmis tarptautinėmis institucijomis (t. y. nenori, kad kažkas turėtų galių paveikti JAV), bet tai toks korporacinis nacionalizmas, kai aukščiausias prioritetas – amerikietiško verslo nauda.

Vis tik tenka pripažinti, kad jie laisviau žiūri į klasikinius tarptautinės prekybos principus ir dėl to kartais išeinama iš įsisenėjusio neoliberalaus ekonomikos modulio, kas gali būti naudinga darbuotojams.

Kalbant konkrečiai apie NAFTA, JAV profesinės sąjungos pirmiausia siekia:

  • NAFTA norima pataisos, kad migrantai darbuotojai turėtų tokias pat teises kaip įprasti vietiniai darbuotojai kaip vietiniai (dabar be oficialaus gyventojo statuso daug žmonių yra išnaudojami);

  • didelių bėdų matoma dėl Meksikos darbo tiesės: NAFTA nesugebėjo sukurti tvaraus prekybos modelio, nes įvairios adekvačios atstovavimo darbuotojams galios Meksikoje neturinčios profesinės sąjungos (dirbtinės) savu laiku pasirašė įvairiausių darbuotojams nepalankių susitarimų su Meksikoje veikusiomis tarptautinėmis kompanijomis, kas sukūrė ilgam neigiamai paveikė vietinius darbuotojus (pavyzdžiui, dėl to pakenkta atlyginimų kilimui).

Atkreiptas dėmesys, kad visiems tarptautinės prekybos susitarimams trūksta „dantų“, kitaip tariant, dažnai sutartų sąlygų įgyvendinimo – ypač dėl darbo ir aplinkosaugos standartų – neįmanoma tinkamai užtikrinti. Profesinės sąjungos norėtų, kad tokių susitarimų kontekste būtų sukurtas geriau tai garantuojantis mechanizmas. Arba yra siūloma alternatyva – realus sutartų nuostatų laikymasis galėtų būti geriau užtikrinamas, jei profesinės sąjungos galėtų įskųsti konkrečią gamyklą ar fermą, kur vyksta pažeidimai ir tada atsakingos institucijos turėtų imtis atvejo tyrimo. Jei būtų nustatytos bėdos – tokių gamyklų ar fermų prekės turėtų būti neįleidžiamos į JAV teritoriją.

Posėdis baigtas pokalbiu apie ES-MERCOSUR susitarimą su M. Jorgensen. Šiuo atveju pastarojo išreikšta pozicija sulaukė kontraversiškų vertinimų, komiteto nariams pabrėžiant, kad daug kas dabar vyksta derybose su MERCOSUR neatitinka nei demokratijos, nei ES vertybių. Primintina, kad derybos su Lotynų Amerikos šalių grupėmis dėl šio prekybos susitarimo vyko jau daug metų, bet jis taip ir nėra pasirašytas. Vis dėlto pastaraisiais metais derybos suaktyvėjo (2016-aisiais jau tikėtasi jį finalizuoti, nors ir nesėkmingai). Manoma, kad Europos Parlamente jis atsidurs 2021 m. Tuo metu profesinių sąjungų atstovai pabrėžė, kad toks didelis pasistūmėjimas į priekį įvyko tada, kai kai kurias pagrindines Lotynų Amerikos šalis ėmė valdyti toli gražu ne demokratiški vadovai. Juolab kad dalis šalių šiuo metu aiškiai ignoruoja aplinkosaugos ir darbo standartus (ryškiausias pavyzdys – Brazilija), o ES, šiuo metu pasirašydama šį susitarimą, atsisakytų vieno iš esminių svertų derantis ir siekiant užtikrinti aukštesnius standartus. Vis dėlto M. Jorgensen teigimu, ES-MERCOSUR susitarimas bus subalansuotas, ambicingas ir atsižvelgiantis į daug probleminių aspektų iš abiejų pusių.

Kito susitikimo preliminari data – lapkričio 20 d.