Pasipiktinę esama mokyklų finansavimo sistema, planuojamu priverstiniu pedagogų atestavimu ir darbo apmokėjimo tvarka mokytojai surinko keliolika tūkstančių streikui pritariančių parašų ir oficialiai kreipėsi į šalies valdžią.

Vyriausybė bei Švietimo ir mokslo ministerija gautus Lietuvos švietimo profesinės sąjungos reikalavimus turėjo išnagrinėti ir pateikti atsakymą iki praėjusio penktadienio.

Tačiau valdžios institucijos to nesivargino padaryti.

– Ministerija tyli – tokia jos pozicija. Jeigu taip elgsis ir toliau, dviejų valandų įspėjamuoju streiku tikrai neapsiribosime, – „Lietuvos rytui” sakė Lietuvos švietimo profsąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius.

– Ko ketinate imtis toliau?

– Negavus ministerijos atsakymo, pagal Darbo kodeksą, belieka siūlyti kolektyvinį darbo ginčą ir reikalauti sudaryti taikinimo komisiją.

Jei tokia komisija nebus sudaryta ir kolektyvinis ginčas nebus išspręstas, mes pasiliksime teisę skelbti streiką visoje švietimo sistemoje.

Surinkę keliolika tūkstančių pedagogų parašų įsitikinome: mūsų sprendimas teisingas.

Sulaukėme palaikymo ir iš kai kurių savivaldybių.

Dėl savo tolesnių veiksmų galutinai apsispręsime vasario 9 dieną vyksiančiame profesinės sąjungos suvažiavime.

– Kokius jūsų reikalavimus išgirdo šalies valdžia?

– Reikalaujame kuo greičiau ir iš esmės keisti dabartinę švietimo įstaigų finansavimo tvarką, nemažinti savivaldybėms skirtos mokinio krepšelio dalies.

Juk dėl lėšų stokos savivaldybėms teks uždaryti arba reorganizuoti dalį mokyklų, jų mokinius nukreipiant mokytis į už kelių ar keliolikos kilometrų esančias švietimo įstaigas.

Daugeliui pedagogų bus sumažintas krūvis ir atlyginimas, o dalis jų neteks darbo.

Tuo pat metu mokytojams ir bloginamos sąlygos, ir keliami aukštesni reikalavimai.

Švietimo ir mokslo ministerijos parengtoje Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo koncepcijoje numatytas reguliarus visuotinis mokytojų atestavimas.

Šį projektą siūlome atidėti ir suderinti su profesinėmis sąjungomis. Juk tai visiška nepagarba ir nepasitikėjimas mokytoju.

Trečiasis reikalavimas – atsižvelgti į mokytojų darbo apmokėjimo tvarką taip, kad būtų nustatyta 18 kontaktinių valandų pedagoginė norma.

– Ar tikrai pagrįsti jūsų nuogąstavimai dėl darbo krūvio ir atestavimo? Juk geri mokytojai, ko gero, neliks nuskriausti?

– Žinoma, ne visi pedagogai neteks darbo. Tačiau procesas palies kiekvieną – ir blogesnį, ir gerą.

Juk mokytojas savo darbo kokybę rodo ne atestavimo metu, o savo darbu pamokoje. Jį ir taip nuolat tikrina įvairios komisijos.

Manau, reikėtų laikytis savotiškos nekaltumo prezumpcijos – jeigu niekas neįrodė, kad mokytojas dirbo blogai, kad jo kvalifikacija netinkama, vadinasi, jis dirba gerai.

– Ar, be išvardytų reikalavimų, ministerijai pateikėte ir konkrečių siūlymų?

– Tarp mūsų yra daug kvalifikuotų žmonių, kurie analizuoja argumentus, ir krūvą savo pasiūlymų pateikėme ne iš oro.

Tačiau mūsų argumentai keisti ar bent švelninti esamą situaciją liko neišgirsti. Švietimo valdininkų užmojuose yra daug nesuprantamų dalykų.

Galbūt dėl kai kurių nuostatų ir mes esame neteisūs. Bet Švietimo ir mokslo ministerija, nepateikdama profesinei sąjungai jokių atsakymų, to neįrodo.

Kol kas ministras Gintaras Steponavičius laikosi savo asmeninės politikos, neatsižvelgia į mokytojų, jų atstovų ir kitų socialinių partnerių nuomonę.

Taigi vargu ar ministro komanda imsis spręsti akivaizdžias problemas, kurių ji net nenori matyti.

 

Šaltinis: http://www.lrytas.lt/?data=20120130&id=nuo30mok120130&view=2

 

 

Vykintė BUDRYTĖ

LIETUVOS RYTAS