Anot jų, profesines sąjungas esą ignoruoja ir jų vengia ne tik darbdaviai, bet ir miesto vadovai.
“Vicemerė Audra Daujotienė nesupranta, kas yra profesinės sąjungos ir jas ignoruoja. Taip pat ir Savivaldybės administracijos Švietimo skyrius bei miesto meras jau maždaug metus laiko nenori spręsti vieno Klaipėdos darželio konflikto. Socialinė partnerystė yra tik tada, kai paranku valdžios atstovams, nors ji yra įteisinta ir Darbo kodekse, ir Profsąjungų įstatyme”, – piktinosi Klaipėdos Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Laima Juknienė.
Valstybinių ir privačių įmonių profesinės sąjungos pirmininkė Birutė Barišauskienė taip pat pastebi, kad kai kurie darbdaviai tokių organizacijų tiesiog nenori.
“Profsąjungoje iš 46 liko tik du UAB “Specialus autotransportas” darbuotojai, nes naujasis darbdavys jos nenori. Jis palaipsniui ėmė atleidinėti profsąjungos narius – jiems tenka arba išeiti iš darbo, arba iš sąjungos”, – sakė B. Barišauskienė.
Pastebėta, esą darbuotojai neretai tiesiog bijo stoti į profesines sąjungas, kurios, beje, duoda ir nedaug naudos, nes žmogaus apginti dažnai negali.
Anot Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininko Petro Bekėžos, anksčiau įstatymai buvę palankesni profesinių sąjungų veiklai. Darbdavys, norėdamas atleisti darbuotoją, turėdavęs tai suderinti su sąjunga. Be to, dabar iš profesinių sąjungų esanti atimta ir galimybė atstovauti darbuotojui teismuose.
“Atstovauti teisme įmanoma nebent tokiu atveju, jei profesinės sąjungos vadovas turi aukštąjį juridinį išsilavinimą. Tai – profesinių sąjungų menkinimas. Pernai darbdaviai pateikė apie 300 pasiūlymų keisti Darbo kodeksui, siekdami, kad būtų sumažintos ir teisės ginti darbuotojų interesus. Reikia siekti socialinės partnerystės, nes iš tiesų juk abi pusės suinteresuotos, kad įmonė gyvuotų”, – sakė P. Bekėža.
Profesinių sąjungų atstovai savo nepasitenkinimą išreiškė ir dėl “užgesinto” solidarumo – įstatymai esą nenumato galimybės organizuoti palaikomuosius streikus.
Anot P. Bekėžos, net ir įprasto streiko praktiškai neįmanoma surengti.
“Gal reikėtų taisyti įstatymus dėl streikų bei boikotų, kurie išvis nenumatomi, kėlimo”, – sakė P. Bekėža.
Susitikime su profesinių sąjungų atstovais dalyvavę Seimo nariai klaipėdiečiai, išklausę problemų dėl socialinės partnerystės stokos, ketina kreiptis į uostamiesčio merą Rimantą Taraškevičių bei šalies Vyriausybę, kad šis dialogas būtų stiprinamas.
Anot parlamentaro Vaclavo Stankevičiaus, į savivaldos reikalus Seimo nariai kištis negali, tačiau su Klaipėdos valdžia esą vis tiek reikia kalbėtis.
“Bandysime atkreipti ir Vyriausybės dėmesį į šią problemą. Trišalės tarybos posėdžiuose galėtų dalyvauti ne tik profesinių sąjungų, darbdavių ir žemesnieji valdžios atstovai, bet ir ministrai, o kartą per ketvirtį – ir pats ministras pirmininkas, kad tarybos nutarimai turėtų daugiau galios”, – sakė Seimo narys.
Giedrė NORVILAITĖ
