Redakcijoje su kolegomis svarstėme, kokie specialistai aiškinasi ir nustato sumą, už kurią žmogus turėtų galėti nusipirkti maisto išgyvenimui. Koks maistas tai turėtų būti – pigiausios kruopos ir duona? Ar į šią sumą įeina būsto kaina? O kaip su žmogaus dvasiniu pasauliu, kultūriniais dalykais?
Pasirodo, iš tiesų realybė net nepanaši į preliminarią mūsų ekspertizę. Minimalus gyvenimo lygis ir minimali mėnesio alga skaičiuojama nesiremiant ekonomikos dėsniais – ji tiesiog nustatoma darbdavių, darbuotojų ir valstybės sutarimu.
„Darbdaviai su darbuotojais, tai yra, profesinėmis sąjungomis, turi priimti bendrą sprendimą ir tik kai yra galutinis variantas, jis teikiamas Vyriausybei, kuri ji priima be svarstymų. Ginčų kyla dėl to, kad darbdaviai visuomet linkę mokėti mažiau, o darbuotojai nori daugiau“, – paprastą sistemą paaiškina Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas.
Jis sako, kad Europos Sąjunga rekomenduoja minimalų mėnesio atlyginimą nustatyti nuo vidutinio šalies atlyginimo taip, kad minimalus mėnesio atlyginimas sudarytų 40-60 proc. vidutinio darbo užmokesčio. „Iki šiol Lietuva labai gerai atitiko šiuos rėmus, tačiau dabar, kai prasidėjo krizė ir vidutinis atlyginimas smuko, kad tai nėra pats teisingiausias matas, į kurį turėtume orientuotis nustatinėdami minimalų atlyginimą“, – tvirtino A.Černiauskas.
Jo manymu, minimalus mėnesinis atlyginimas galėtų būti skaičiuojamas nuo skurdo rizikos ribos, kuri Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis pernai gyvenančiam vienam asmeniui buvo 831 litas, šeimai su dviem vaikais – 1 tūkst. 746 litai, o vienam šeimos nariui 436,5 lito.
A.Černiausko teigimu, Lietuvoje itin aštrios diskusijos dėl minimalaus mėnesio atlyginimo kyla ir dėl to, kad jį gauna trečdalis šalies dirbančiųjų. „Kitose šalyse, pavyzdžiui, Danijoje, minimalų darbo užmokestį gauna 2-3 proc. gyventojų – tai tikrai nekvalifikuota darbo jėga. Tuo metu pas mus tokį užmokestį gauna trečdalis dirbančiųjų: 100 tūkst. visą darbo vieną dirbančių žmonių, be individualių įmonių, apie 120 tūkst. žmonių gauna tokį užmokestį dirbdami ne visą darbo dieną. Dar apie 220 dirbančiųjų gauna minimalų arba šiek tiek didesnį – iki tūkstančio litų – darbo užmokestį“, – sako A.Černiauskas ir samprotauja, kad yra du variantai: „Arba mūsų verslas toks neišsivystęs, kad jam reikia tiek nekvalifikuotų darbuotojų, arba darbdaviai nenori kvalifikuotiems darbuotojams mokėti normalių atlyginimų.“
Anksčiau egzistavęs minimalus gyvenimo lygio (MGL) indeksas prieš keletą metų pakeistas baziniu socialiniu indeksu (BSI), kuris naudojamas skaičiuojant socialines pašalpas.
Finansų ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prie minimalaus mėnesio atlyginimo nustatymo prisideda tik analizėmis, kaip vienoks ar kitoks pasikeitimas paveiks valstybės biudžetą.
PINIGŲ KARTA