Ironizuodamas Seimo narys Petras Gražulis siūlė pakeisti pavadinimą ir vadinti nelegaliu švietimu. Tačiau komiteto nariams ir posėdžio svečiams buvo aišku, kad ne pavadinime esmė. Siekiama aiškiai apibrėžti švietimą, kuris yra privalomas ir kuris yra pasirenkamas t.y. papildomas. Papildomą švietimą reiktų išskirti į dvi dalis: mokymas, kuris suteiks ateityje profesinius pagrindus t.y. muzika, dailė, teatras ir sportas bei lavinimas, kuris vyksta įvairiuose būreliuose.
Komiteto pirmininkas Valentinas Stundys akcentavo, kad naujų sąvokų įvedimas sukels sumaištį. Todėl komiteto nariai įpareigojo Švietimo ir mokslo ministeriją per savaitę surasti aiškius apibrėžimus formalaus ir neformalaus švietimo bei išsilavinimo sąvokoms.
Pasak posėdyje dalyvavusio LŠPS konsultanto Romo Turonio, kažin ar verta tiek gaišti laiko dėl sąvokų, juk esminiai dalykai – finansavimo kriterijai. Susidaro labai prasta situacija, kai šalia esančios mokyklos finansuojamos skirtingai. Pavyzdžiui Kalvarijos suaugusiųjų mokykloje lėšų pakanka, o Kalvarijos muzikos mokyklos finansinė padėtis apgailėtina. Tikėtina, kad pasirenkamojo (neformaliojo) švietimo finansavimo problemas iš dalies išspręstų principo „pinigai paskui vaiką“ įdiegimas. Toks finansavimo modelis yra parengtas ir tikimasi pradėti ji nuo 2011 metų įgyvendinti.
Komiteto narių nuomonės išsiskyrė diskutuojant, kaip turi būti sprendžiami konfliktai mokyklų reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo metu. Švietimo įstatyme nustatoma, kad tais atvejais, kai savivaldybės sprendimų projektai dėl bendrojo ugdymo mokyklų reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo prieštarauja mokyklos bendruomenės sprendimas, siūlymus dėl tokios mokyklos reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo pateikia Švietimo ir mokslo ministerija.
ŠMM teisininkas Tomas Daukantas siūlė, kad įstatyme būtų įrašyta ne bendruomenė, bet mokyklos taryba, nes bendruomenė neturi juridinių mechanizmų priimti sprendimų, o mokyklos taryba yra aukščiausia savivaldos institucija, kurioje atstovaujami visi bendruomenės nariai: mokytojai, tėvai, mokiniai, mokyklos likimu suinteresuoti gyventojai. Dauguma komiteto narių balsavo palikti bendruomenės terminą.
Pasak R. Turonio, kaip beįrašysi įstatyme, galų gale vis tiek sprendimą turės priimti mokyklos taryba, nes sukurti bendruomenės sprendimų priėmimo mechanizmą gana kėblu. Pvz. jei sprendimą priimtų visuotinis susirikimas, tačiau jame dalyvautų tik dešimtadalis bendruomenės narių, ar toks susirinkimas būtų teisėtas? Vietoj konfliktų sprendimų, tokia formuluotė gali tik sukelti dar didesnius įtampos židinius. „Bet jei Seimo nariai tam pritaria, tai ginčytis nėra reikalo“, – mano R. Turonis.
Kitame komiteto posėdyje tikimasi baigti diskusijas ir teikti Švietimo įstatymo pataisų projektą Seimui.
LŠPS informacija