Anot analitikų, per sunkmetį pilniausios liko estų kišenės, o latviai, nepaisydami mažėjančių pajamų, jau drąsiau leidžia pinigus, rašo „Kauno diena”.

„Iš arčiau pažvelgus į visų trijų Baltijos šalių gyventojus, pilniausios atrodo estų kišenės, jie yra geriausiai apsisaugoję – turi daugiausia finansinio turto, yra sukaupę daugiausia lėšų bankų sąskaitose ir pensijų fonduose. Taip pat estų pajamos ir pensijos yra didžiausios. Kita vertus, estai turi daugiausia skolų”, – „Kauno dienai” teigė SEB banko analitikė, šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

„Swedbank” vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis taip pat pabrėžė, kad Lietuvos pranašumas – gana nedidelės namų ūkių skolos, kurios sudaro maždaug 30 proc. BVP, – tai yra gerokai mažiau nei Latvijoje (47 proc.) ar Estijoje (49 proc). Todėl galima tikėtis, kad ir vartojimas Lietuvoje atsigaus greičiausiai.

„Žinoma, galbūt anksti tikėtis, jog vartotojų pasitikėjimas padidės tiek, kad vartojimui bus naudojami namų ūkių indėliai, kurie dabar sudaro beveik 26 mlrd. litų ir nuo ekonominio nuosmukio pradžios išaugo daugiau nei 8,3 proc.”, – teigė N.Mačiulis.

Analitikai pripažįsta, kad namų ūkių Baltijos šalių finansinė padėtis ir toliau didės lėčiau negu bendras kainų lygis, nors Estijoje padėtis šiek tiek geresnė.

„Kaip rodo namų ūkių vartojimo išlaidų struktūra, sunkmečiu namų ūkiai atsisakė nebūtiniausių prekių. Estijoje labiausiai sumažėjo išlaidų dalis, tenkanti transportui, avalynei ir drabužiams, namų ūkio prekėms, Latvijoje – avalynei ir drabužiams, namų ūkio prekėms, Lietuvoje – drabužiams ir avalynei, laisvalaikiui”, – vetino „Swedbank” Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė.

Finansų specialistai pripažįsta, kad vartojimas ir pati ekonomika sparčiausiai atsigaus Estijoje.

„Galima sakyti, kad Estijos valstybė buvo geriau pasiruošusi finansinei krizei ir ekonominiam nuosmukiui – kol Latvija ir Lietuva kelerius metus iš eilės turėjo valdžios sektoriaus deficitą, Estija visada turėjo perteklių. Dėl to skola ir jos administravimo sąnaudos yra artimos nuliui”, – ekspertas N.Mačiulis.

BNS