Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo pasirinkti iš dviejų modelių: NDC- virtualių sąskaitų arba Taškų sistemos. Ekspertai pabrėžia, kad svarbiausia įmokas susieti su išmokomis ir nesemti iš to pačio katilo pinigų kitoms pašalpoms.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Audronė Morkūnienė komiteto posėdyje ilgokai grindė, kodėl būtina reforma, buvo kartojami seniai girdimi argumentai: demografija, pašalpų ir kt. našta.

Pasak jos, tik įmokų nuo darbo jėgos negana.“ Išmokos, duok Dieve, kad būtų tokios kaip dabar,“ – apie pensijų augimą be esminių permainų ji siūlė nė nesvajoti. Pasak jos, dabar maksimali pensija, kad ir kiek uždirbtum, dėl įvestų lubų siekia apie 2,5 tūkst. Lt. 

 

Taškų sistema nekvepia permainomis

Ekonomistas Raimondas Kuodis – už NDC sistemą, nes Taškų sistema, kuri remiasi stažu ir kitais pensijos kaupimo instrumentais, jam atrodo pernelyg panaši į dabartinę, kuri taip peikiama ir reikalauja permainų. „Taškų sistema – tai nebūtų reforma“, – mano jis.

Pasak ekonomisto, virtualių sąskaitų sistema – elegantiškas modelis. Pagal jį žmogaus pensijinis kapitalas būtų kaupiamas „Sodros“ sąskaitoje, būtų galima kontroliuoti, kiek per gyvenimą sumokėta įmokų.

Atlygio gavimo periodiškumas, stažas, darbo mobilumas – Lietuvoje ar emigracijoje, neturėtų įtakos. R.Kuodis įsitikinęs, kad atsirastų paskata mokėti „Sodrai“, o tai vienas svarbiausių uždavinių. 

„Kuo ilgiau dirbi, tuo didesnį kapitalą sukaupi. Tai būtų paskata kuo ilgiau išlikti darbo rinkoje. Grįžti į darbo rinką taip pat būtų galima panorėjus“, – pliusus vardino jis. 

Tuo tarpu Mykolo Romerio universiteto Viešojo administravimo katedros docentas Arvydas Guogis, svarstomus modelius vadina „akių dūmimu, o ne reforma“. Jis siūlo svartyti valstybinių kaupiamųjų fondų galimybę. „Privačių fondų insvesticijos irgi nevisada nueina ten, kur reikia. Ar mes tarnaujam privataus kapitalo interesams? Mes atsilikėlių padėty“, – piktinosi jis. 

 

Visi ašaroja dėl išimčių 

R.Kuodis vėl atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje ilgai galiojo ydinga išimčių sistema. „Bėda – ne maži mokesčiai, o mažai mokėtojų. Atsirado ištisos armijos žmonių, atleistų nuo išmokų – ūkininkai, autoriai, patentininkai, sportininkai ir kt.,nors dalis uždirbo daugiau nei vidurkis“, – priminė jis.

„Neturi būti svarbu, ar dūdą pūti, ar kamuoliu bumpsi, ar žemę ari. Tai darbas. Kvaila, kad pas mus tai išskirtinės grupės“, – sakė jis.

R.Kuodis įsitikinęs, kad dažna Lietuvos problemų šaknis – amžinas norėjimas būti išskirtine grupe. „Pavyzdžiui, mokytojai nori anksčiau išeiti į pensiją. Tikiu, kad su mūsų mokiniais lengva išprotėti, tačiau tai įvertinti reikia renkantis profesiją“, – mano jis.

 

Pensija nėra pašalpa 

Valstybės kontrolė (VK) dar 2009 m. audito metu nustatė, kad Lietuvos pensijų sistemoje „Sodrai“ tenka per didelė našta, nes iš dirbančiųjų įmokų dengiamos ir kitos išlaidos – pašalpos, našlių pensijos ir kt. 

VK siūlo išgryninti sistemą: išmokas susieti su įmokomis, o pašalpas mokėti iš biudžeto. Taip siūlymus reziumavo VK 6-ojo audito departamento direktorius Rimantas Sanajevas.

Todėl, pasak jo, reformuojant sistemą būtina tiksliai apibrėžti, kas yra pensija, nes iki šiol pensijomis vadinamos ir kitos socialinės išmokos – įvairios pašalpos, rentos. 

„Žmogus ir verslas nesuinteresuoti mokėti sąžiningai įmokas, nes jos nėra susietos su būsimomis pensijomis“, – sakė jis.

Viešai aptariama pensijų reformos koncepcija dar bus toliau analizuojama įvairiais aspektais. Ji turi būti ministrui pristatyta iki vasario 1 dienos.

 

Vytenė Stašaitytė

www.DELFI.lt