Renkasi užsieniečius
Dar taip neseniai vieną po kito atleidę darbuotojus ir skaičiavę krizės atneštus nuostolius, vežėjai vėl pradėjo skųstis, kad stinga tolimųjų reisų vairuotojų.
Darbo rinkoje neva beveik neliko per pastaruosius porą metų atleistų darbuotojų. Jie esą rado kitą darbą arba emigravo.
“Pirmą ketvirtį vairuotojų pasiūla buvo pakankama, o šiandien, atkutus Europai ir padidėjus krovinių srautui, jų trūksta”, – tikino vežėjų automobiliais asociacijos “Linava” prezidentas Algimantas Kondrusevičius.
Tačiau vairuotojai su tuo nesutinka. Jie įsitikinę, kad ši problema – išgalvota. Esą gerų specialistų, atitinkančių reikalavimus ir pasirengusių dirbti, yra, tačiau transporto įmonių savininkai labiau linkę rinktis pigesnę darbo jėgą iš trečiųjų šalių. Todėl menama vairuotojų trūkumo problema išpučiama kaip muilo burbulas, o lietuviams keliami neregėtai aukšti reikalavimai.
“Būtina laisvai bendrauti keliomis užsienio kalbomis, pavyzdžiui, kazachų, arabų, afganų, ukrainiečių. Reikalingos kompiuterinio raštingumo žinios, NVS šalių darbo vizos ar net tų šalių pasai. Dar būtinos rekomendacijos iš buvusių darbdavių, pažyma, kad nebuvai teistas, ADR pažymėjimas (Kelių transporto priemonių vairuotojo pasirengimo vežti pavojingus krovinius pažymėjimas – red. past.), skaitmeninė vairuotojo kortelė, įvairių konvencijų išmanymas, – teigiama redakcijai atsiųstame vieno tolimųjų reisų vairuotojo laiške. – Paradoksalu, tačiau darbdavių siūlomas užmokestis, pažeidžia AETR konvencijos (Europos šalių susitarimas “Dėl kelių transporto priemonių ekipažų, važinėjančių tarptautiniais maršrutais, darbo” – red. past.) nuostatas, numatančias, kad draudžiama mokėti vairuotojams atlyginimus, priklausančius nuo nuvažiuoto atstumo arba nuvežto krovinių kiekio.”
Vairuotojai piktinasi, kad konkurentai iš Ukrainos, Baltarusijos, Moldovos ar Kazachstano visada atitinka darbdavių keliamus kvalifikacinius reikalavimus. Ir tik dėl to, kad jie sutinka dirbti už kur kas mažesnį atlyginimą.
Alga – vos 1000 litų
Krovinius gabenantys lietuviai nepatenkinti ir neva labai mažais atlyginimais. Tiek iki krizės, tiek ir dabar vidutinis vairuotojo atlyginimas, atskaičius mokesčius, esą siekia apie 800–1000 litų per mėnesį. Visa kita – komandiruočių dienpinigiai, skirti pragyventi užsienyje. Tačiau už tą laiką, kai stovima laukiant krovinio, jis pakraunamas ir iškraunamas, – nemokama.
Esą oficiali atlyginimo dalis visada buvo panaši, o dienpinigiai sudarydavo didesniąją uždarbio dalį. Tačiau prasidėjus sunkmečiui, atlygis smuko maždaug perpus, įmonių vadovai dažnai vėluoja atsiskaityti – neva pinigų kartais tenka laukti ir porą mėnesių.
“Be to, Vyriausybė leido sumažinti dienpinigius vairuotojams iki 50 proc. Negana to, įmonių vadovai dažnai pareiškia, kad mokės 20–30 centų už nuvažiuotą kilometrą, o vairuotojai verčiami pasirašyti, kad gavo atlyginimą ir dienpinigius, nors tų pinigų mes kartais net nematome. Tai yra didžiulis AETR konvencijos pažeidimas, bet darbdaviai nebijo to rašyti net darbo skelbimuose”, – laiške redakcijai nuoskaudas liejo Petru pasivadinęs vairuotojas.
Jo teigimu, komandiruočių įsakymai dažniausiai pasirašomi tik grįžus iš kelionės.
“Dažna įmonė pinigus, skirtus degalams ir kelių mokesčiams sumokėti, perveda į asmeninę vairuotojo banko sąskaitą. Moki šešias savaites tuos mokesčius, o grįžęs sužinai, kad tai buvo tavo atlyginimas, ir įmonė tau nieko neskolinga. Ne savo noru pasirašome ne tik už negautus atlyginimus ir dienpinigius. Yra dar degalų pereikvojimo aktai. Kokie ten nurodomi skaičiai – ne vairuotojui žinoti. Pasirašyti dažniausiai liepiama ant tuščių blankų. Kartais parašai atsiranda net be pasirašiusiojo žinios”, – kritikos strėles į darbdavius laidė Petras.
Juodasis sąrašas
Vyras piktinasi ir vežėjų interneto svetainėje cargo.lt skelbiamu juoduoju sąrašu, kuriame viešinami visi transporto įmonių vadovams neįtikę vairuotojai, jų asmens duomenys ir būti bei pramanyti “nuopelnai”.
Tolimųjų reisų vergovės sąlygos: realybė ar mitas? [8]
Laiške Pertas pateikia citatą iš darbdavių juodojo sąrašo: “Labai aukštai save vertina, neklauso, kas jam sakoma, o daro pagal save. Pravažiavo posūkį, tai nusuko į pirmą žvyrkelį Švedijoje ir užklimpo, teko kviesti “vikingą”. Išdirbo tik vieną kadenciją, o išeidamas dar užsiundė darbo inspekciją. Norėjo įmonėje įkurti profsąjungą, agitavo kitus vairuotojus ir pats pasiskelbė jų pirmininku. Atsargiai, turėsit daug teisinių bėdų su juo.”
Jis taip pat akcentavo, kad vairuotojai neretai varomi ir nemokamų atostogų. Darbuotojams, grįžusiems po šešias savaites trukusios pamainos, esą priklauso iki trijų savaičių poilsio namie. Tačiau įmonių vadovai, kaip rašo Petras, verčia vairuotojus tuo laikotarpiu išeiti nemokamų atostogų.
Atskaito net už įbrėžimą
Priekaištų darbdaviams turi ir kiti dienraščio kalbinti vairuotojai. Jie nepatenkinti tuo, kad “Linava” renka apie 1000 eurų (apie 3500 litų) užstatą iš įmonių, bet šie pinigai paimami iš darbuotojų kišenės. “Motyvuojama draudimu, galimais nuostoliais krovinio apgadinimo atveju ir panašiai. Bet darbuotojai vis tiek verčiami pasirašyti visiškos materialinės atsakomybės sutartis, o darbdaviai atskaito pinigus už viską: sunaudotą didesnį degalų kiekį, nei buvo nustatę įmonės specialistai, už degalų pylimąsi degalinėje, kurios nenurodė vadybininkai, už telefono sąskaitos limito viršijimą, susprogusią padangą, už nakvynę mokamose stovėjimo aikštelėse, net už kiekvieną mašinos įbrėžimą”, – pasakojo buvusiais darbdaviais nusivylęs kaunietis Romas, dabar dirbantis vienoje Panevėžio įmonėje.
Jis įvardijo ir kitas darbo ypatybes. Esą nors Darbo kodeksas numato, kad darbdavys turėtų aprūpinti darbuotoją visomis reikalingomis darbo priemonėmis, dažnai reikia turėti nuosavus palydovinės navigacijos prietaisus, radijo imtuvus, nešiojamuosius kompiuterius ir kitus daiktus.
“Iš kolegų girdėjau, kad kai kuriose įmonėse vairuotojams netgi už kelius tenka sumokėti iš savo kišenės. Man dar neteko, bet aš turiu kitokios “linksmos” patirties. Kartą šefas paskambino ir liepė skubėti, važiuoti be įstatymais numatyto privalomo poilsio. Sako: “Reikia greitai, jei nespėsi iki vakaro, pakraus tik po savaitgalio. Varyk, baudas sumokėsime.” Bet gavęs atlyginimą pamatai, kad trūksta daugiau nei tūkstančio litų, o nuėjus į administraciją aiškintis iš buhalterės išgirsti: “Nesišakok, gavai baudą, tai ir atskaitėme”, – pasakojo vienoje Vilniaus transporto įmonėje dirbantis Vadimas.
Jis sakė pastebintis, kad neretai įmonės iš darbuotojų kišenės atnaujina ir vilkikų parkus. Esą kai bendrovės perka naujas transporto priemones, vairuotojų algos mažėja.
Kaltinimai prasimanyti
Vežėjai tokius kaltinimus vadina derybiniais argumentais. “Linavos” prezidentas A.Kondrusevičius tikino, kad vairuotojų išsakytos pastabos ir priekaištai darbdaviams jau seniai tapo klasikiniu argumentų rinkiniu tariantis su įmonių vadovais dėl geresnių darbo sąlygų.
“Deja, šioje retorikoje mažai faktų: už kilometrus mokėti vairuotojui Lietuvoje nėra teisinių galimybių, yra nustatytas aiškus atsiskaitymo būdas – pagrindinis atlyginimas ir dienpinigiai. Kaip ir visur pasaulyje dėl atlyginimo dydžio vyksta derybos su darbdaviu. Į šį procesą asociacija “Linava” ar kitos organizacijos neturi galimybių kištis”, – aiškino “Linavos” prezidentas.
Anot jo, minimalius atlyginimų ir dienpinigių dydžius yra nustačiusi valstybė, tačiau tai nereiškia, kad darbuotojas gali gauti tik minimalų atlyginimą. “Tai yra individualus susitarimas, todėl teigti, kad tik darbdavys nustato atlyginimo dydį, o vairuotojas yra priverstas sutikti, nėra tikslu. Žinant, kad šiuo metu trūksta apie 1000 vairuotojų ir jų paklausa yra labai didelė bei atlyginimai kyla, susitarti su darbdaviu neturėtų būti itin sunku”, – įsitikinęs A.Kondrusevičius.
Reikalavimai vienodi
Mitais jis vadina ir pasakojimus, kad transporto įmonės mieliau įdarbina užsieniečius. Esą reikalavimai trečiųjų šalių piliečiams, kurių Lietuvoje registruojama vis mažiau (nuo 2500 – 2008 m. iki maždaug 500 pirmą šių metų pusmetį), yra tokie patys kaip ir vietos vairuotojams.
Pasak “Linavos” vadovo, Lietuvoje sunkiojo transporto sektoriuje iš viso dirba apie 150 tūkst. vairuotojų, tarptautiniuose maršrutuose – kiek mažiau nei pusė šio skaičiaus.
“Kalbėti apie užsieniečių antplūdį nėra pagrindo. Be to, nuo 2014 m. jie, kaip ir jų kolegos iš ES šalių, privalės vairuotojo pažymėjimuose turėti žymę “95”, kuri bylos, kad vairuotojai išklausė 35 val. perkvalifikavimo kursą ir gali dirbti šioje srityje, – aiškino vežėjų asociacijos prezidentas. – Dažnai klausiama, koks yra vidutinis tarptautinių reisų vairuotojo atlyginimas ir darbo sąlygos. Jos priklauso nuo gabenimo pobūdžio, nuo to, kiek laiko praleidžiama kelionėje, ir daugybės kitų veiksnių. Dėl šių priežasčių skiriasi ir vairuotojų atlygis. Jis su dienpinigiais apytikriai sudaro nuo 2500 iki maždaug 4000 litų. Prieš krizę šie skaičiai buvo didesni, tačiau dabar tendencija yra pozityvi – vežėjai linkę didinti atlyginimus.”
Dvi medalio pusės
Lietuvos darbo biržos (LDB) Darbo rinkos paslaugų ir stebėsenos skyriaus vedėjo pavaduotoja Daiva Liugienė patikino, kad tiek vairuotojų, tiek transporto įmonių vadovų žodžiuose yra dalis tiesos.
Tolimųjų reisų vergovės sąlygos: realybė ar mitas?
“Esame gavę skundų iš bedarbių: esą darbdaviai labai blogi, juos skriaudžia, diskriminuoja, visaip išnaudoja, primeta jiems nepriklausančių darbų, verčia dirbti viršvalandžius, bando pasinaudoti krize ir siūlo tik mažiausius įmanomus atlyginimus. Bet, kita vertus, skundžiasi ir darbdaviai – esą potencialūs darbuotojai visai nenori dirbti ir mokytis, įdarbinti simuliuoja ligas, reikalauja pinigų už blogai atliktus darbus ir t. t. Taigi, kai garsiai rėkiama, dar nereiškia, kad tai yra tiesa”, – sakė LDB specialistė.
Esą kai kurie bedarbiai net per pokalbius darbo biržose atvirai demonstruoja nenorą dirbti. “Dažnai girdime atsikalbinėjimus: “negaliu”, “nemoku”, “noriu dirbti trumpiau, nes turiu mažą vaiką” ir t. t. Tačiau į personalo atrankas ateina ir darbdavių, kurie aiškiai parodo, kad nėra suinteresuoti priimti į darbą lietuvių. Pavyzdžiui, griežtai pasako, kad mokės tik minimumą už trijų mėnesių komandiruotes arba reikalauja, kad kandidatas turėtų Baltarusijos pasą”, – prisiminė D.Liugienė.
Specialistė patikino, kad kad LDB pirmenybę teikia Lietuvos piliečiams, todėl neskuba vairuotojais įdarbinti trečiųjų šalių piliečių.
Be to, LDB atstovė pripažino, kad net ir dešimtmetį vilkiką vairavęs asmuo gali neatitikti darbdavių reikalavimų, mat automobiliai tampa vis labiau kompiuterizuoti, o koja kojon su technika žengia toli gražu ne visi vairuotojai.
Be kitataučių neapsieis
Tiesa, ji taip pat pripažįsta, jog “Linava” yra labai suinteresuota, kad tarptautinio gabenimo vairuotojai būtų įtraukti į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tvirtinamą trūkstamų profesijų sąrašą. Tai reikštų, kad pasibaigus užsieniečio vairuotojo leidimo dirbti Lietuvoje galiojimui, jam nereikėtų mėnesiui išvažiuoti į tėvynę. Leidimą galima būtų pratęsti iškart. Dabar, pasibaigus leidimo dirbti šalyje galiojimui, užsieniečiai privalo mėnesiui išvykti iš Lietuvos. Visą tą laiką darbuotojų privaloma ieškoti Lietuvoje, ir tik nesuradus atitinkamo kandidato vėl išduodamas leidimas įdarbinti užsienietį.
“Su “Linava” buvome sutarę, kad šiais metais tik pratęsime užsieniečių leidimus dirbti šalyje, o naujų vairuotojų bandysime neįsivežti. Tačiau asociacija aktyviai skelbia, kad transporto sektorius jaučia užsakymų augimą, o vairuotojų labai trūksta. Šiais metais jiems reikės apie 1500 vairuotojų, o kitąmet – net 2000. Taigi teks ieškoti išeičių”, – kalbėjo D.Liugienė.
Darbo birža nuo birželio organizuoja ES lėšomis finansuojamus mokymus ir per keletą mėnesių žada paruošti apie 1000 transporto įmonėms taip reikalingų tarptautinio vežimo vairuotojų.
Pavyzdžiui, jei žmogus iki šiol vairavo tentinę puspriekabę, bet nori dirbti su pavojingais kroviniais, galės įgyti ADR sertifikatą.
Tačiau pripažįstama, kad veikiausiai teks suteikti ir naujų leidimų įdarbinti užsieniečius.
Reikalavimai vairuotojams
Tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojams keliami kvalifikaciniai reikalavimai pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių*: turimos vairavimo kategorijos C ir E, privalomų mokymo kursų baigimo pažymėjimai (“TIR sistemos reikalavimai” ir (arba) “Pavojingų krovinių gabenimas (ADR)”), darbo ir poilsio laiko reglamentavimo žinojimas, rekomendacija iš paskutinės darbovietės, ne mažesnė kaip vienų metų krovinių vežimo darbo patirtis, bent vienos užsienio kalbos mokėjimas, pažyma iš policijos apie pretendento nuobaudas per apibrėžtą laikotarpį. Taip pat kiti direktyvoje 2003/59/EB “Dėl tam tikrų kelių transporto priemonių kroviniams ir keleiviams vežti vairuotojų pradinės kvalifikacijos ir periodinio mokymo” keliami reikalavimai.
* Kvalifikaciniai reikalavimai buvo derinami su “Linava”.
Vairuotojų profesijų klasifikacija
Savivarčio vairuotojas
Sunkvežimio vairuotojas
Automobilinės cisternos vairuotojas
Vilkiko vairuotojas
Bortinio sunkvežimio vairuotojas
Šiukšliavežės vairuotojas
Sunkiasvorio sunkvežimio vairuotojas
Transporto priemonės, vežančios pavojinguosius krovinius, vairuotojas
Tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas
Žada didesnius atlyginimus
Lietuvoje trūkstant tolimųjų reisų vairuotojų, vežėjų įmonės pradeda didinti atlyginimus.
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos “Linava” prezidentas ir transporto įmonės “Transvelas” savininkas A.Kondrusevičius rugsėjį savo bendrovės darbuotojams ketina dešimtadaliu padidinti atlyginimus.
Anot jo, esą panašiai elgiasi ir dalis kitų transporto bendrovių šeimininkų – jeigu ne atlyginimą kilsteli, tai moka didesnius dienpinigius.
Tačiau A.Kondrusevičius tikina, kad Lietuvos vežėjų įmonės dėl objektyvių priežasčių negali mokėti vairuotojams tokių atlyginimų kaip kitose ES valstybėse.
Apie tai buvo kalbėta ir liepą vykusiame “Linavos” posėdyje. Oficiali asociacijos pozicija tokia: esant vairuotojų trūkumui, vienintelė galima laikina išeitis – kaimynių valstybių, ne ES narių, piliečių įdarbinimas Lietuvos transporto įmonėse.
Tačiau tiek Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, tiek LDB pirmenybę teikia vietos bedarbiams.
LDB elektroninėje sistemoje šiuo metu yra įregistruoti 54 tarptautinio vežimo vairuotojų kvalifikaciją atitinkantys bedarbiai. O laisvų darbo vietų yra 524. Iš viso yra įregistruotos 575 laisvos sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojų darbo vietos. Taigi dauguma įmonių ieško būtent tarptautinio vežimo vairuotojų.
Per pirmą 2010 m. pusmetį tarptautinio krovinių vežimo vairuotojais įdarbinti 1338 bedarbiai. Tuo pačiu 2009 m. laikotarpiu – 1052 bedarbiai.
Sausio–birželio mėnesiais išduoti 456 leidimai įdarbinti užsieniečius tarptautinio krovinių vežimo vairuotojus. Tai sudaro 58 proc. visų išduotų leidimų. Pirmą 2009 m. pusmetį buvo išduoti 726 tokie leidimai.
KAUNO DIENA
