Susitikime dalyvavo Asta Lapinskienė (LAMPSS), Rasa Jasmontienė (LŠPS), Nijolė Staišiūnienė (LŠPS) ir Audrius Jurgelevičius (LŠPS).

Bandyti dar kartą kalbėtis su ministru, šįkart – girdint Seimo atstovams, nuspręsta po Lietuvos švietimo ir mokslo profesinių sąjungų federacijos atstovų susitikimo su V.Stundžiu birželio 10 d.. Komiteto pirmininkas prieš tai kelis kartus pabrėžė, kad susitikime turėtų dalyvauti visų švietimo  profesinių sąjungų atstovai, tad birželio 22 d. pokalbyje susitiko Lietuvos švietimo profesinės sąjungos (LŠPS), Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo (LAMPSS), Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos ir Krikščioniškos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos atstovai.

LŠPS pakartojo priekaištus G.Steponavičiui dėl nevykstančio socialinio dialogo:  ŠMM nedalyvauja švietimo komitete prie LR Trišalės tarybos, LŠPS atstovai neįtraukiami į ŠMM darbo grupes, teisės aktų projektai nepateikiami socialinių partnerių svarstymui, vienašališkai sprendžiami svarbūs pedagogams klausimai. Nesuprantama ŠMM pozicija dėl mokytojų darbo apmokėjimo sistemos perspektyvų: G.Steponavičius, su niekuo nesitardamas, pasiūlė LR Vyriausybei panaikinti nutarimą, numatantį 2012 m. įvesti etatinį mokytojų darbo apmokėjimą, o dabartinės apmokėjimo sistemos keitimo projektų nėra. LŠPS pirmininkas A.Jurgelevičius sakė: „Bijome, kad vasarą, kai mokytojai atostogaus, ŠMM priims darbo apmokėjimą keičiančius sprendimus, kuriems pasipriešinti nebus laiko.“ Panašius priekaištus ministrui išsakė ir LAMPSS pirmininkė A.Lapinskienė.

Keista, bet kitų profesinių sąjungų atstovai jokių problemų švietimo sistemoje neįžvelgia. Jei „krikščionė“ A.Kindurienė  dar pritarė dėl vėluojančios ŠMM informacijos, tai A.Bružas, energingai gindamas ministrą, tiesiai šviesiai rėžė: socialinis dialogas neva vyksta sklandžiai, jokių priekaištų ministerijai negali būti, o ministras, priimdamas sprendimus dėl švietimo finansavimo mažinimo „mato visos šalies tragišką ekonominę padėtį“. Čia pat buvo pakartotos spekuliacijos dėl „streikų, kuriuos kita profesinė sąjunga neva „stabdė ir trukdė“. Dėl sektorinio trišalio komiteto A.Bružas kažkodėl pareiškė, kad tai yra „laiko gaišimas“, nes nėra jokio reikalo kalbėtis su darbdaviais, esą pakanka dvišalių profesinės sąjungos ir ŠMM santykių. Savo vado žodžiams paklusniai pritarė šios profsąjungos Klaipėdos susivienijimo pirmininkė L.Juknienė, pridūrusi, kad Žemaitijos mokytojai netgi sveikina (!) G.Steponavičiaus vienašališką sprendimą galutinai atsisakyti etatinio mokytojų darbo apmokėjimo, nes Žemaitijos profesinė sąjunga ministerijai pateikusi „kitą mokytojų darbo apmokėjimo modelį“. Tiesa, apie kokį „modelį“ ji kalbėjo, nesuprato nė vienas iš susirinkusiųjų.

Po šių pagyrimų ministerijos politikai, G. Steponavičiui tapo paprasta valdiškai  atsakyti į priekaištus: „socialinis dialogas svarbus“, „siekiame bendradarbiauti su visais“, bet manome, kad geriausia… „su kiekviena profsąjunga bendrauti atskirai“. Ypač ministrą pradžiugino A.Bružo ir jo žmonių „realistinis požiūris į šalies finansinę situaciją“.

Tačiau G.Steponavičius patikino, jog ŠMM būtinai dalyvaus sektoriniame švietimo komitete prie LR Trišalės tarybos, o su mūsų profesine sąjunga ir LAMPSS bus sukurtas „efektyvus bendradarbiavimo mechanizmas“, kurį ministerija netrukus pasiūlys.  Ministras dar kartą pažadėjo, kad visi ŠMM rengiami dokumentų projektai „bus skelbiami“, kad informacija „laiku pasieks profesines sąjungas“,  kad  „socialinis dialogas vyks visais svarbiais  švietimo sistemos klausimais“.

Šiaulių susivienijimo pirmininkė Rasa Jasmontienė taikliai pastebėjo, kad neverta taip susikoncentruoti tik ties dialogu su ŠMM ar ties ministerijos darbo grupių veiklomis, nes daugybė švietimo klausimų yra sprendžiama ne ten, o savivaldybėse, Vyriausybėje ir Seime, ir mūsų profesinė sąjunga šiuose lygmenyse labai aktyviai veikia.

Viso pokalbio atidžiai klausęsis LR Seimo Švietimo komiteto pirmininkas V.Stundys dar kartą akcentavo, kad  ŠMM privalo lygiomis teisėmis bendradarbiauti su visomis profesinėmis sąjungomis,  neišskirdama nė vienos ir nesikišdama į organizacijų vidines problemas.  V.Stundys viliasi, kad šis susitikimas paskatins  visas šalis  dalyvauti vis platesniame švietimo klausimų svarstyme.

Susitikimas dar kartą apnuogino ministerijos sukurtą manipuliavimo mechanizmą, kai, naudojantis profesinių sąjungų tarpusavio konkurencija, valdžios institucijos vienašališkai priiminėja pedagogams nepalankius sprendimus, o kažkada buvę kovingi lyderiai stebuklingai tampa paklusniais ministerijos politikos vykdytojais. Akivaizdu, kad ŠMM darbo grupėse neva vykstančios konsultacijos neesminiais švietimo sistemos klausimais yra tik šiurkšti socialinio dialogo imitacija, nes „konsultuojamasi“ tik su neaiškia pasirinktųjų grupe, „konsultavimosi“ rezultatai nežinomi pedagogų bendruomenei ir neprivalomi ministerijai vykdyti.  Todėl, akivaizdu, kad LŠMPSF pasirinkta strateginė veiklos kryptis – veikti švietimo procesus viešai – per trišalį bendradarbiavimą įvairiais lygiais – leidžia efektyviausiai atstovauti šalies švietimo sistemos darbuotojams.

Šis birželio mėnuo jau pažymėtas itin svarbiais įvykiais: įsteigti ir jau pradėjo veikti Europos ir Lietuvos švietimo sektoriniai komitetai, kurių veiklą remia Europos komisija.  Belieka tikėtis, kad vis didesnį pagreitį įgaunančio socialinio dialogo ir trišalio bendradarbiavimo reikšmę bei svarbą suvoks ne tik LR Švietimo ir mokslo ministerija, bet ir kai kurių profesinių sąjungų lyderiai.

 

 

LŠPS informacija

www.svietimoprofsajunga.lt