Konferenciją pasveikino   KTU rektorius prof. R. Šiaučiūnas,   KTU Senato pirmininko prof. R. Bansevičius.    LAMPSS pirmininkė  dr. A. Lapinskienė pranešime apžvelgė dvejų metų LAMPSS veiklą, susijusią su naujojo ŠMĮ  priėmimo peripetijomis,  kartu su  Lietuvos švietimo profsąjungos atstovais  vykusiomis akcijomis 2008 12 18,19 ir 22 prie LR Vyriausybės rūmų, mitingu 2009 03 10 prie LR Seimo, informavo apie susitikimus  LR Seimo Švietimo komitete, ŠMM,  apie pastangas  atkreipti valdžios institucijų dėmesį į universitetų darbuotojų menkus atlyginimus,  terminuotas sutartis, esant nepertraukiamas darbo pobūdžiui, kurios pažeidžia  darbuotojų  teisėtus lūkesčius, priminė įspėjamųjų streikų  universitetuose ir parašų rinkimo akcijas 2008 m.,  nesulaukusias  reakcijos  nei iš LRV, nei iš kitų institucijų. A. Lapinskienė padėkojo visiems nariams, kūrusiems LAMPSS   ir atskirai – komiteto nariams: KTU profsąjungos pirmininkui Vaclovui Kubiliui, LVA – Artūrui Stimbiriui, KK- Vitalijai Skėruvienei, LMTA – Virginijai Apanavičienei.

Konferencijoje aktyviai dalyvavo svečiai, LR Seimo nariai:  dr. J. Oleka,  dr. B.Vėsaitė, prof., habil.dr. V.  M. Čigriejienė, dr. V. Gedvilas,  kalbėję apie  Mokslo ir studijų įstatymo konstitucingumą ir jo veikimo pasekmes jam įsiteisėjus.

Konferencijoje apie  švietimo ir  mokslo ateitį kalbėjo ŠM vicemininstrė dr. N. Putinaitė.

Lietuvos rektorių konferencijos prezidentas prof., hab.dr. R.Ginevičius, LMS vicepirmininkas dr. V. Gontis,  LSAS prezidentas A. Mark, Lietuvos Švietimo profsąjungos ekspertas  R. Turonis, prof., habil.dr. G. Merkys  diskutavo svarbiais aukštojo mokslo pokyčių, kurių daugelis nėra remiami nei universitetų bendruomenių, nei visuomenės, nei studentų, klausimais, neatitinka visuomenės lūkesčių dėl  didelių  studijų kainų, sukelia  jaunų žmonių emigraciją, o dirbantieji universitetuose, išskyrus nedidelį procentą papildomai dirbančių tarptautiniuose projektuose, sulaukė tik atlyginimų sumažėjimo, o ne žadėto jų padidėjimo. Prof. G. Merkys stebėjosi  prievartine įstatymo nuostata visoms autonomiškai dirbančioms aukštosioms prievole tapti Viešosiomis įstaigomis, valdomomis politizuotų, ŠM  skiriamų tarybų, prarasta teise bendruomenei rinkti Rektorių, kuris bus skiriamas. Anot vieno pasisakiusiųjų, Italijoje,  laikantis panašios nuostatos, universiteto rektorium   tapo autobusų parko direktorius… Buvo diskutuojama apie tai, kad ŠMĮ nuolat pažeidžiama konstitucinė teisė į nemokamą mokslą, universitetų autonomiją,  KT  tampa  LR konstitucijos nuolatiniu išaiškintoju, nors  LR Konstitucija  ir be išaiškinimo nusako pagrindines  teisines nuostatas. Anot A. Marko, Briuselyje, ET, iš kur jis  ką tik grįžo, jau girdėjęs  ironišką  posakį,  jog Lietuvai reikėtų įteikti medalį už tai, kad mažiau nei per  vienerius metus  šioji aukštąjį mokslą pavertė verslu… 
 
Susirinkusieji išklausė LAMPSS tarybos narių  doc. dr. A. Stimbirio ir  V. Skėruvienės pranešimą „Darbuotojų teisinė, socialinė ir ekonominė padėtis Lietuvos aukštosiose mokyklose“,  LAMPSS revizijos komisijos   ataskaitą, į praplėstą LAMPSS tarybą  išrinko  naujus  narius – VGTU profsąjungos  pirmininkę Rimutę Meilūnienę ir VDU profsąjungos pirmininko pavaduotoją  dr. Daliją Snieškienę.

LAMPSS, kurios asocijuota narė yra ir Lietuvos mokslininkų sąjunga,  kartu su Lietuvos švietimo profsąjunga (pirmininkas – Audrius Jurgelevičius) 2009 m. apsijungė į  Lietuvos švietimo ir mokslo federaciją (pirmininkė – Rūta Osipavičiūtė).  Federacija yra LPSK bei Pasaulio Švietimo organizacijos ir kitų tarptautinių organizacijų narė, aktyviai dalyvaujanti tarptautinėje profesinių sąjungų veikloje bei projektuose.

Virginija  Apanavičienė,

LMTA profsąjungos pirmininkė

LAMPSS

www.svietimoprofsajunga.lt