Vienas iš būdų – struktūriniai pertvarkymai, ko pasekoje panaikinami padaliniai, o jų veikla atiduodama įsteigtoms dukterinėms bendrovėms arba kitoms rangovinėms organizacijoms.
Dukterinę bendrovę lengviau valdyti, tikimasi, kad ji efektyviau dirbs, bei parduos paslaugas kitoms, išorinėms, bendrovėms. Ne išimtis ir AB „ORLEN Lietuva“. Šie procesai pradėti vykdyti nuo 2007 metų ir tęsiasi iki šiol. Struktūriniai pertvarkymai nedžiugina nei darbuotojų nei profesinės sąjungos. Tačiau žinant globalius reiškinius, reikia suprasti, kad pasipriešinimas naudos neatneš, nebent tik trumpalaikę. Nes ankščiau ar vėliau darbo optimizavimas vis tiek turės įvykti. Juolab, vakarų Europos įmonėse, tai padaryta prieš kelis dešimtmečius. Todėl norime pasidalinti savo patirtimi, kaip elgėmės mes darbdaviui pradėjus struktūrinius pertvarkymus steigiant dukterines bendroves.
Kaip minėjau, steigiant dukterinę bendrovę tikimasi iš jos efektyvumo, tuo tarpu darbuotojams svarbu išsaugoti tuos pačius darbo užmokesčius ir kitas darbo ir socialines garantijas, bei saugumo jausmą, kurį iš dalies gali užtikrinti įsteigtoje įmonėje veikianti profesinė sąjunga. Todėl buvo nuspręsta bandyti su darbdaviu susitarti dėl darbuotojų darbo ir socialinių garantijų, tai įforminant trišaliu susitarimu, kurį pasirašo motininė įmonė, įsteigta dukterinė įmonė ir profesinė sąjunga. Susitarimo galiojimo terminas – trys metai. Žinoma, šie susitarimai taip lengvai negimsta, kadangi darbdaviui turėti tokius pat įsipareigojimus dukterinės bendrovės darbuotojams kaip ir pagrindinėje įmonėje, nėra didelio intereso. Todėl reikėjo turėti daug susitikimų su įmonės vadovybe ir diskusijų su darbuotojais, kol buvo pasirinktas šis kelias. Susitarimų sudarymą sąlygojo keletas veiksnių ar aplinkybių, kurios, mūsų nuomone, įtakojo darbdavį pasirašyti šiuos susitarimus.
Žinoma, pirmiausia bendrovėje turi veikti pakankamai stipri profesinė sąjunga, vienijanti kiek įmanoma daugiau darbuotojų, tik tada darbdavys matys reikalą derėtis su ja dėl garantijų. Didelę įtaką turėjo tai, kad mūsų kolektyvinėje sutartyje buvo numatytos dvigubai didesnės išeitinės išmokos nei Darbo kodekse. Su darbdaviu buvo susitarta, kad jis garantuos perėjusiems darbuotojams nepertraukiamą darbo stažą, tą patį darbo užmokestį ir kitas darbo ir socialines garantijas, įskaitant tas pačias padidintas išeitines išmokas, o tuo tarpu darbuotojams sutikusiems pereiti dirbti į įsteigtą bendrovę nebus išmokėtos išeitinės išmokos. Trišaliuose susitarimuose buvo įtrauktos visos svarbiausios darbo ir socialinės garantijos, kurios yra motininės bendrovės kolektyvinėje sutartyje. Svarbi aplinkybė susitarimo sudarymui buvo ir ta, kad įmonės vadovybė norėjo išsaugoti kvalifikuotus darbuotojus, o darbuotojai taip pat nenorėjo prarasti darbo, juolab, kad buvo prasidėjęs ekonomikos nuosmukis. Dėl perėjimo į dukterinę bendrovę t.y. ar sudaryti trišalį susitarimą, apsispręsdavo profesinės sąjungos nariai susirinkime, jei nariai apsispręsdavo eiti į steigiamą bendrovę, profesinė sąjunga sudarydavo trišalį susitarimą, jei ne – darbuotojai buvo atleidžiami iš darbo su padidintomis išeitinėmis išmokomis. Tokiu būdu buvo įsteigtos trys dukterinės bendrovės penkių padalinių pagrindu. Kitų dviejų padalinių darbuotojai atsisakė pereiti į dukterines bendroves, dėl jų nebuvo sudaromi trišaliai susitarimai, todėl darbuotojai buvo atleisti iš darbo išmokant padidintas išeitines išmokas.
Dukterinėse bendrovėse mes išsaugojom savo profesinės sąjungos narius, jose nariai išsirinko atstovus, kurie sudaro komitetą. Tokiu būdu mes nenutraukėme savo veiklos įsteigtoje bendrovėje ir naujasis darbdavys jaučia profesinės sąjungos „alsavimą“. Galime pasidžiaugti, kad dažniausiai įsteigtų įmonių vadovais dažniausiai tampa buvę bendrovės darbuotojai, kurie turi supratimą apie profesinių sąjungų veiklą ir socialinės partnerystės reikalingumą, todėl ir įsteigtoje bendrovėje vyksta socialinė partnerystė. Tai svarbu, nes pasibaigus galioti trišaliams susitarimams, bus pradėtos derybos dėl kolektyvinės sutarties sudarymo.
Žinoma, ne visada pasiekiame tai ko nori darbuotojai ar mes patys, bet reikia suprasti, juk reikia suderinti darbdavio ir darbuotojų interesus, kurie iš prigimties dažnai yra skirtingi.
Ramūnas Bertulis
AB „Mažeikių nafta“ profesinės sąjungos teisininkas