Lapkričio 9 d. Vilniuje vyko Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) organizuota konferencija „Kartu už psichikos sveikatą darbe“, skirta Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros (EU-OSHA) 2026–2028 m. Saugių darbo vietų kampanijos pradžiai.
Konferencijoje aptarti darbuotojų psichikos sveikatai kylantys iššūkiai, psichosocialinės rizikos veiksniai, smurto ir priekabiavimo apraiškos darbo bei namų aplinkoje. Renginio tikslas – atkreipti dėmesį į tai, kad darbuotojų sauga apima ne tik fizinę, bet ir psichologinę bei emocinę gerovę.
Psichosocialinė rizika – ne tik individuali darbuotojo problema
EU-OSHA kampanija siekiama didinti informuotumą apie psichosocialinę riziką darbo vietose ir skatinti veiksmingą jos prevenciją. Didelis darbo krūvis, neaiškiai apibrėžtos užduotys, nepakankama vadovų ir kolegų parama, smurtas, priekabiavimas bei kiti nepalankūs darbo aplinkos veiksniai gali turėti rimtų pasekmių darbuotojų psichikos sveikatai ir darbingumui.
Todėl svarbu neapsiriboti individualių problemų sprendimu, bet sistemingai vertinti darbo aplinkoje kylančias rizikas, šalinti jų priežastis ir įgyvendinti prevencines priemones. Šiame procese būtinas darbdavių, darbuotojų ir jų atstovų bendradarbiavimas.
Smurtas ir priekabiavimas – nuo darbo vietos iki namų aplinkos
Konferencijoje pranešimą „Prekiavimas, seksualinis priekabiavimas ir smurtas namų ir darbo aplinkoje“ skaitė ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) Moterų centro vadovė Violeta Lenkauskienė.
Pranešime nagrinėtos skirtingos smurto formos, jų raiška ir poveikis žmogaus saugumui bei savijautai. Ypatingas dėmesys skirtas ekonominiam ir skaitmeniniam smurtui. Finansinė kontrolė, pajamų ribojimas, draudimas dirbti, slapta buvimo vietos stebėsena, tikrinamos paskyros, reikalavimas dalintis slaptažodžiais ar nuolatinės grasinančios žinutės – tai kontrolės formos, kurios gali būti sunkiai atpažįstamos, tačiau daro realią žalą žmogui.
Svarbu suprasti, kad smurtas namų aplinkoje gali turėti tiesioginių pasekmių ir profesiniam gyvenimui: paveikti darbuotojo emocinę būklę, gebėjimą susikaupti, darbo rezultatus ir saugumo jausmą.
Saugi darbo aplinka – bendra atsakomybė
Konferencijoje taip pat aptarta, kaip padėti žmonėms, susiduriantiems su kitų patiriamu skausmu, kodėl darbuotojai kartais nedrįsta kalbėti apie patiriamą smurtą ar diskriminaciją ir kokią reikšmę turi psichologinio smurto prevencija darbo vietose.
Psichikos sveikatos apsauga negali būti palikta vien paties darbuotojo atsakomybei. Darbdaviai turi vertinti psichosocialinę riziką, užtikrinti tinkamą darbo organizavimą, kurti pagarbos kultūrą ir imtis priemonių smurtui bei priekabiavimui užkirsti.
Profesinės sąjungos taip pat atlieka svarbų vaidmenį – atstovauja darbuotojams, padeda atpažinti pažeidimus, kelia šias problemas socialinio dialogo metu ir siekia, kad prevencija būtų reali, o ne vien formalus reikalavimas.
2026–2028 m. EU-OSHA kampanija kviečia darbdavius, darbuotojus ir jų atstovus veikti kartu, kad psichikos sveikata taptų neatsiejama saugios ir sveikos darbo aplinkos dalimi.