Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) pastaruoju metu gauna signalų apie galimą profesinių sąjungų lyderių ir aktyvių narių persekiojimą, psichologinį smurtą, spaudimą, trukdymą atlikti tiesiogines darbo pareigas ir vykdyti profesinių sąjungų veiklą. Šie pranešimai rodo, kad darbuotojų teisė laisvai jungtis į profesines sąjungas, atstovauti kolegoms ir ginti jų interesus išlieka aktuali.

Lietuvos įstatymai draudžia diskriminaciją dėl narystės profesinėje sąjungoje ir nustato papildomas garantijas darbuotojų atstovams. Tačiau norint apginti savo teises svarbu žinoti ne tik tai, kas parašyta teisės aktuose, bet ir kaip elgtis susidūrus su galimu pažeidimu.

Kai darbuotojų teisių gynimas tampa nepatogus

Profesinė sąjunga egzistuoja tam, kad darbuotojai galėtų kartu ginti savo interesus, derėtis dėl darbo sąlygų, kelti problemas ir reikalauti, kad būtų laikomasi įstatymų. Tačiau būtent darbuotojų atstovavimas kartais tampa konflikto su darbdaviu priežastimi.

LPSK sulaukia pranešimų apie situacijas, kai profesinių sąjungų pirmininkai, valdymo organų nariai ar kiti aktyvūs darbuotojų atstovai susiduria su spaudimu, priešišku vadovų elgesiu, galimu psichologiniu smurtu, trukdymu atlikti tiesiogines darbo pareigas ar kliūtimis vykdyti profesinės sąjungos veiklą.

Tokios situacijos gali pasireikšti įvairiai: darbuotojui pradedami reikšti neįprasti priekaištai, ribojama prieiga prie darbui reikalingos informacijos, sudaromos kliūtys dalyvauti darbuotojų atstovavimo veikloje, bloginamos darbo sąlygos arba inicijuojamas darbo santykių nutraukimas.

Ne kiekvienas konfliktas su vadovu yra persekiojimas, o ne kiekvienas nepalankus sprendimas savaime reiškia diskriminaciją. Darbdavys turi teisę organizuoti darbą, vertinti darbuotojų veiklą ir vykdyti pagrįstus struktūrinius pokyčius. Tačiau šios teisės negali būti naudojamos kaip priemonė bausti darbuotoją už narystę profesinėje sąjungoje ar teisėtą atstovavimo veiklą.

Todėl svarbu vertinti ne tik tai, ką darbdavys nurodo kaip savo sprendimo priežastį, bet ir konkrečias aplinkybes: kada prasidėjo nepalankus elgesys, kaip darbuotojas buvo vertinamas anksčiau, ar panašiose situacijose kitiems darbuotojams taikomos tokios pačios taisyklės ir ar yra požymių, siejančių neigiamus veiksmus su profesinių sąjungų veikla.

Ką numato Lietuvos įstatymai?

Darbuotojų teises ir profesinių sąjungų veiklos garantijas Lietuvoje pirmiausia nustato Darbo kodeksas ir Profesinių sąjungų įstatymas. Juos papildo tarptautiniai ir Europos teisės aktai.

Darbo kodekso 26 straipsnis – diskriminacijos draudimas.

Darbdavys privalo užtikrinti lyčių lygybę ir nediskriminavimą kitais įstatyme nurodytais pagrindais. Tarp jų tiesiogiai įvardyta narystė profesinėje sąjungoje. Draudžiama tiek tiesioginė, tiek netiesioginė diskriminacija, taip pat priekabiavimas ir nurodymas diskriminuoti.

Tai reiškia, kad darbuotojo narystė profesinėje sąjungoje negali būti pagrindas taikyti jam nepalankesnes darbo sąlygas, riboti karjeros galimybes ar kitaip diskriminuoti.

Darbo kodekso 30 straipsnis – apsauga nuo smurto ir priekabiavimo.

Darbdavys privalo sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojai nepatirtų priešiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių ar įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į jų garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį neliečiamumą arba siekiama juos įbauginti, sumenkinti ar įstumti į bejėgę padėtį.

Ši nuostata aktuali ir tuomet, kai darbuotojas patiria psichologinį spaudimą, galimai susijusį su jo veikla ginant kolegas. Vis dėlto kiekviena situacija vertinama individualiai – ne kiekvienas nesutarimas ar kritiškas pokalbis savaime laikytinas psichologiniu smurtu.

Darbo kodekso 168 straipsnis – darbuotojų atstovų garantijos.

Įstatyme nurodytiems darbuotojų atstovams taikomos papildomos garantijos. Pagal šio straipsnio 3 dalį darbdavio lygmeniu veikiančių profesinių sąjungų valdymo organų nariams ir kitiems įstatyme apibrėžtiems darbuotojų atstovams jų kadencijos metu bei šešis mėnesius po jos pabaigos taikoma speciali apsauga nuo atleidimo darbdavio iniciatyva ar darbdavio valia ir nuo būtinųjų darbo sutarties sąlygų pabloginimo. Tokiais atvejais įstatyme numatyta įgalioto Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovo sutikimo procedūra.

Svarbu suprasti, kad ši papildoma apsauga taikoma įstatyme apibrėžtiems darbuotojų atstovams, o ne automatiškai kiekvienam profesinės sąjungos nariui. Ji taip pat nereiškia absoliutaus draudimo atleisti darbuotoją – būtina laikytis įstatyme nustatytos procedūros ir įvertinti sprendimo pagrindą.

Profesinių sąjungų įstatymas įtvirtina profesinių sąjungų savarankiškumą, jų teisę atstovauti darbuotojams ir ginti savo narių teises bei teisėtus interesus. Darbdavys negali savo nuožiūra kontroliuoti profesinės sąjungos veiklos ar trukdyti jai vykdyti įstatymuose nustatytas funkcijas.

Tarptautiniu mastu darbuotojų teisę jungtis į profesines sąjungas ir apsaugą nuo diskriminacijos užtikrina Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr. 87 ir Nr. 98.

Europos žmogaus teisių konvencijos 11 straipsnis saugo asociacijų laisvę, įskaitant teisę steigti profesines sąjungas ir į jas jungtis.

Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 12 straipsnis saugo asociacijų laisvę, o 28 straipsnis įtvirtina teisę į kolektyvines derybas ir kolektyvinius veiksmus. ES pagrindinių teisių chartija valstybėms narėms taikoma įgyvendinant Europos Sąjungos teisę.

Taigi profesinių sąjungų veikla yra įstatymų saugoma darbuotojų teisė, o ne darbdavio malonė.

Lietuvos teismų praktika: svarbu ne tik formalus sprendimo pagrindas

Teismų praktika rodo, kad ginčuose dėl galimo profesinių sąjungų narių persekiojimo svarbu įvertinti konkrečias aplinkybes, darbdavio sprendimų pagrįstumą ir tai, ar nepalankus elgesys nėra susijęs su darbuotojų atstovavimu.

Paminėtinas 2025 m. lapkričio 27 d. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai nagrinėjo profesinės sąjungos pirmininkės J. K. skundas dėl Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) sprendimo, kuriuo buvo duotas sutikimas nutraukti su ja darbo sutartį.

Darbuotoja teigė, kad darbdavio nurodyti struktūriniai pokyčiai neatspindi tikrųjų ketinamo atleidimo priežasčių ir kad sprendimas gali būti susijęs su jos aktyvia profesinių sąjungų veikla. Ji taip pat pateikė argumentų dėl galimo psichologinio smurto ir trukdymo vykdyti darbuotojų atstovavimo funkcijas.

Teismas panaikino VDI sprendimą ir įpareigojo klausimą išnagrinėti iš naujo, nes reikšmingos aplinkybės nebuvo tinkamai įvertintos.

2026 m. sausio 15 d. VDI Kauno teritorinis skyrius priėmė naują sprendimą ir atsisakė duoti sutikimą nutraukti darbo sutartį su profesinės sąjungos pirmininke.

Šis atvejis parodo, kad sprendžiant dėl darbuotojų atstovo atleidimo nepakanka apsiriboti formaliu darbdavio paaiškinimu – būtina įvertinti ir darbuotojo pateiktus argumentus bei kitus bylai reikšmingus faktus.

Bylos dokumentus galima rasti Lietuvos teismų viešoje sprendimų paieškoje.

Kai diskriminacija pasireiškia netiesiogiai

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-227-684/2021 nagrinėtas greitosios medicinos pagalbos darbuotojų atostogų reglamentavimas.

Ginčas kilo dėl profesinės sąjungos nariams taikytos mažiau palankios atostogų tvarkos, palyginti su kitais atitinkamas funkcijas atliekančiais darbuotojais. Teismas vertino, ar tokia praktika nesukūrė netiesioginės diskriminacijos dėl narystės profesinėje sąjungoje.

Ši byla primena, kad diskriminacija nebūtinai pasireiškia tiesioginiais grasinimais ar atviru draudimu dalyvauti profesinės sąjungos veikloje. Ji gali atsirasti ir taikant iš pirmo žvilgsnio neutralias taisykles, kurios faktiškai sukuria nepalankesnes sąlygas profesinės sąjungos nariams.

„Amber Grid“ byla – profesinės sąjungos atstovo atleidimas pasiekė Strasbūrą

Dar vienas Lietuvos profesinėms sąjungoms aktualus atvejis – Haroldo Hoppen ir AB „Amber Grid“ darbuotojų profesinės sąjungos byla prieš Lietuvą, kurią nagrinėjo Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT).

H. Hoppen dirbo bendrovėje nuo 1993 m. ir tapo 2017 m. įkurtos darbuotojų profesinės sąjungos nariu. Tais pačiais metais profesinė sąjunga pradėjo derybas dėl naujos kolektyvinės sutarties. Vėliau darbuotojas buvo atleistas darbdavio valia.

Darbuotojas ir profesinė sąjunga teigė, kad atleidimas buvo susijęs su jo veikla atstovaujant darbuotojams ir dalyvaujant kolektyvinėse derybose. Jie kėlė klausimą, ar valstybės institucijos tinkamai įvertino galimą diskriminaciją ir užtikrino pakankamas darbuotojų atstovo apsaugos garantijas.

2023 m. sausio 17 d. EŽTT byloje „Hoppen ir AB „Amber Grid“ darbuotojų profesinė sąjunga prieš Lietuvą“ (peticijos Nr. 976/20) pažeidimo nenustatė. Teismas įvertino Lietuvos teisinę sistemą ir konkrečias bylos aplinkybes, tačiau nenustatė, kad nagrinėjamu atveju darbuotojas buvo atleistas dėl savo profesinių sąjungų veiklos.

Šis sprendimas svarbus tuo, kad parodo ne tik darbuotojų atstovų apsaugos reikšmę, bet ir būtinybę teiginius apie diskriminaciją pagrįsti konkrečiais faktais bei įrodymais. Profesinės sąjungos nario statusas savaime nereiškia, kad kiekvienas darbdavio sprendimas jo atžvilgiu yra neteisėtas. Tačiau darbdavio pateiktas formalus paaiškinimas taip pat savaime neatsako į klausimą, ar sprendimas buvo priimtas teisėtai.

Šie trys atvejai atskleidžia skirtingus, bet tarpusavyje susijusius aspektus: darbuotojų atstovų apsaugą nuo nepagrįsto atleidimo, diskriminacijos dėl narystės profesinėje sąjungoje draudimą ir būtinybę objektyviai vertinti darbdavio sprendimų priežastis.

Kaip atpažinti galimą persekiojimą?

Darbuotojui verta suklusti, jeigu po aktyvaus dalyvavimo profesinės sąjungos veikloje pasikeičia darbdavio elgesys ir atsiranda nepalankių pasekmių.

Galimi požymiai:

• Darbuotojas raginamas išstoti iš profesinės sąjungos arba jam grasinama neigiamomis pasekmėmis, jeigu jis liks nariu.
• Po dalyvavimo kolektyvinėse derybose ar kreipimosi dėl pažeidimų darbuotojui pradedamos skirti neįprastos drausminės nuobaudos.
• Be aiškaus objektyvaus pagrindo sumažinamas darbo krūvis, atlygis, atsakomybės ar karjeros galimybės.
• Profesinės sąjungos atstovui trukdoma vykdyti pareigas, gauti darbui reikalingą informaciją ar dalyvauti konsultacijose, į kurias jis turi teisę.
• Darbdavys darbuotojui pradeda taikyti griežtesnes taisykles, kurios analogiškomis aplinkybėmis kitiems darbuotojams netaikomos.
• Po konflikto dėl darbuotojų teisių paskelbiama apie pareigybės panaikinimą, tačiau aplinkybės kelia pagrįstų klausimų dėl tikrosios tokio sprendimo priežasties.
• Darbuotojas nuolat žeminamas, izoliuojamas ar patiria kitokį psichologinį spaudimą, kuris gali būti susijęs su jo profesinių sąjungų veikla.

Šie požymiai savaime dar neįrodo pažeidimo. Tačiau jų visuma, laikas ir ryšys su profesinių sąjungų veikla gali būti svarbūs vertinant, ar darbuotojas patyrė diskriminaciją arba kitą neteisėtą poveikį.

Ką daryti, jeigu įtariate persekiojimą?

Fiksuokite faktus. Užsirašykite įvykių datas, išsaugokite elektroninius laiškus, žinutes, įsakymus, darbo grafikus, atlyginimo dokumentus ir kitus su situacija susijusius įrodymus. Pažymėkite, kas dalyvavo pokalbiuose ir kokie sprendimai buvo priimti. Įrodymus rinkite teisėtais būdais.

Informuokite profesinę sąjungą. Kreipkitės į savo profesinės sąjungos atstovą. Jis gali padėti įvertinti situaciją, nustatyti, kokios garantijos jums taikomos, ir parengti kreipimąsi darbdaviui ar kompetentingoms institucijoms.

Įvertinkite kreipimosi į institucijas galimybes. Priklausomai nuo situacijos, galima kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją, Darbo ginčų komisiją arba Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą. Tinkamas kelias priklauso nuo to, kokios teisės galimai pažeistos ir kokio rezultato siekiama.

Nepraleiskite terminų. Į Darbo ginčų komisiją dėl teisės pažeidimo paprastai kreipiamasi per tris mėnesius, o dėl neteisėto atleidimo ar nušalinimo – per vieną mėnesį nuo tada, kai darbuotojas sužinojo arba turėjo sužinoti apie pažeidimą. Konkrečiu atveju gali būti taikomos specialiosios taisyklės, todėl terminą būtina pasitikrinti.

Aiškiai įvardykite, kodėl įtariate persekiojimą. Paaiškinkite, kokia profesinių sąjungų veikla vyko, kokie nepalankūs veiksmai buvo atlikti ir kokios aplinkybės leidžia įtarti ryšį tarp šių dalykų.

Atmintinė darbuotojui

• Turiu teisę priklausyti profesinei sąjungai ir dalyvauti teisėtoje jos veikloje.
• Negaliu būti diskriminuojamas dėl narystės profesinėje sąjungoje.
• Turiu fiksuoti galimus pažeidimus ir išsaugoti su jais susijusius įrodymus.
• Galiu kreiptis į savo profesinę sąjungą dėl pagalbos ir atstovavimo.
• Galiu kreiptis į kompetentingas institucijas, jei įtariu savo teisių pažeidimą.
• Prieš pasirašydamas dokumentus dėl darbo sutarties pakeitimo ar nutraukimo, turiu teisę išsiaiškinti jų pasekmes.
• Turiu pasitikrinti kreipimosi terminus, nes pavėlavus gali būti sunkiau apginti savo teises.

Kur ieškoti pagalbos?

Profesinė sąjunga arba jos skėtinė organizacija – pagalba įvertinant situaciją ir pasirenkant tolesnius veiksmus.

Valstybinė darbo inspekcija – informacija apie darbo teisę, darbuotojų atstovų garantijas ir darbo ginčus.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba – informacija apie diskriminaciją ir galimybes pateikti skundą.