Visuomenei senstant, vis daugiau dėmesio tenka skirti vyresnio amžiaus žmonių galimybėms išlikti darbo rinkoje. Tačiau 50 metų šiandien tikrai nėra riba, ties kuria žmogaus gebėjimas mokytis, keistis ir kurti vertę mažėja. Priešingai – sukaupta profesinė patirtis gali tapti didžiuliu privalumu, jei darbuotojui sudaromos tinkamos sąlygos dirbti, mokytis ir išsaugoti sveikatą.
Būtent apie tai kalbėta rugsėjo 8 d. vykusiame Trišalės tarybos darbo grupės, skirtos 50+ amžiaus asmenų užimtumo problemoms spręsti, posėdyje, kuriame Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijai (LPSK) atstovavo Žana Andrejevė (Lietuvos slaugos specialistų organizacija) ir Rūta Osipavičiūtė (Lietuvos paslaugų sferos darbuotojų profesinė sąjunga).
LPSK atstovės pabrėžė, kad kalbant apie 50+ darbuotojų užimtumą nepakanka orientuotis vien į jų perkvalifikavimą ar skaitmeninių įgūdžių stiprinimą. Gebėjimas dirbti ilgiau pirmiausia priklauso nuo to, ar žmogus išsaugo sveikatą, ar jo darbo sąlygos pritaikytos prie kintančių poreikių ir ar darbuotojas gauna reikiamą palaikymą.
Todėl būtina apie darbuotojų sveikatą galvoti gerokai anksčiau nei sulaukus 60 metų. Vienas iš siūlymų – stiprinti išankstinę profesinės sveikatos prevenciją ir jau nuo 45–50 metų daugiau dėmesio skirti ergonomikai, profesinėms rizikoms bei jų mažinimui. Ankstyva prevencija gali padėti išvengti lėtinių skeleto-raumenų sistemos ligų ir kitų sveikatos problemų, kurios vėliau gali lemti pasitraukimą iš darbo rinkos.
Ne mažiau svarbus ir saugus sugrįžimas į darbą po ligos ar traumos. Po insulto, onkologinės ligos, sudėtingos operacijos ar kitos sunkios sveikatos būklės žmogui reikalingas ne tik medicininis gydymas. Reikalingos aiškios galimybės palaipsniui grįžti į profesinę veiklą, mažinti darbo krūvį ir prireikus pritaikyti darbo vietą. Tokia „grįžimo į darbą“ sistema leistų darbuotojui išsaugoti ryšį su darbo rinka ir kartu nekelti papildomos rizikos savo sveikatai.
Patirtis taip pat turi būti vertinama. Patyrę specialistai galėtų daugiau savo žinių perduoti jaunesniems kolegoms – tapti mentoriais, mokytojais, konsultantais. Tai būtų naudinga ne tik pačiam darbuotojui, bet ir organizacijoms, kurios išsaugotų sukauptas kompetencijas.
LPSK atstovės atkreipė dėmesį, kad lankstesnis darbo organizavimas vyresniems darbuotojams galėtų sudaryti daugiau galimybių rinktis sutrumpintą darbo laiką, rotaciją ar kitokias darbo formas.
Kartu negalima pamiršti psichikos sveikatos. Technologiniai pokyčiai ir spartėjanti skaitmenizacija keičia darbo pobūdį, todėl skaitmeninių įgūdžių mokymus būtina derinti su streso valdymo ir adaptacijos programomis. Mokymasis visą gyvenimą neturi tapti papildomu spaudimu darbuotojui – jis turi suteikti pasitikėjimo savimi ir padėti prisitaikyti prie besikeičiančios darbo aplinkos.
Šiandien mokymasis neturi amžiaus ribos: svarbu atsisakyti požiūrio, kad vyresnis amžius savaime reiškia mažesnį darbingumą ar mažesnį gebėjimą mokytis.
„Žmogaus gebėjimas kurti vertę nesibaigia sulaukus 50-ies. Tam reikia tinkamų sąlygų, palaikymo, galimybių mokytis ir laiku suteikiamos sveikatos priežiūros. Būtent tokio požiūrio – paremto ne stereotipais, o prevencija, pagarba žmogui ir realiomis galimybėmis išlikti darbo rinkoje – reikia formuojant Lietuvos užimtumo politiką 50+ darbuotojams”, – apibendrina Ž. Andrejevė.