Lietuvos Respublikos Seimui priėmus sprendimą dalį Europos Sąjungos Skaidraus darbo užmokesčio direktyvos nuostatų įgyvendinti nuo 2027 m. sausio 1 d., Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) pabrėžia, kad dabar svarbiausia – užtikrinti realų pasirengimą naujų darbuotojų teisių veikimui praktikoje.
Profesinių sąjungų vertinimu, likęs pereinamasis laikotarpis turi būti skirtas atsakingam institucijų darbui, aiškiam pasirengimui įmonėse bei realiam socialinių partnerių bendradarbiavimui, kad darbuotojų teisės neliktų tik formaliais įrašais teisės aktuose.
Dar prieš priimant sprendimą LPSK kreipėsi į LR Seimo pirmininką Juozą Oleką ragindama užtikrinti savalaikį direktyvos perkėlimą į nacionalinę teisę. Profesinės sąjungos atkreipė dėmesį, kad buvo siūloma atidėti būtent tas nuostatas, kurios darbuotojams suteikia galimybę gauti informaciją apie savo darbo užmokestį, palyginti jį su tos pačios vertės pareigybių grupės atlygio vidurkiu bei veiksmingiau ginti teisę į vienodą atlyginimą už tokį patį ar vienodos vertės darbą.
LPSK pabrėžia, kad darbo užmokesčio skaidrumas nėra vien techninis ar administracinis pokytis. Tai priemonė, leidžianti darbuotojams geriau suprasti atlygio nustatymo principus, mažinti diskriminacijos rizikas bei stiprinti pasitikėjimą darbo santykiais.
Profesinių sąjungų vertinimu, itin svarbu, kad direktyvos įgyvendinimas Lietuvoje nevirstų vien formaliu teisės aktų perkėlimu. Būtina užtikrinti, kad darbuotojai realiai galėtų pasinaudoti informavimo ir konsultavimo teisėmis, gauti aiškią informaciją apie savo darbo užmokestį bei suprasti, kaip formuojami atlyginimų skirtumai.
Pagal priimtas Darbo kodekso pataisas darbuotojai nuo 2027 m. sausio 1 d. turės teisę kreiptis į darbdavį ir gauti informaciją apie savo darbo užmokestį bei vidutinį darbo užmokestį pagal lytį toje pačioje pareigybių grupėje. Taip pat darbdaviai privalės pagrįsti atlyginimų skirtumus objektyviais, lyčiai neutraliais kriterijais, o nepavykus jų pagrįsti – kartu su darbuotojų atstovais atlikti bendrą darbo užmokesčio vertinimą.
LPSK akcentuoja, kad pereinamasis laikotarpis turi būti išnaudotas kuriant aiškias, skaidrias ir darbuotojams suprantamas darbo apmokėjimo sistemas. Profesinių sąjungų nuomone, socialinių partnerių bendradarbiavimas šiame procese turi būti ne formalus, o realus – darbuotojų atstovai turi būti įtraukiami į darbo apmokėjimo sistemų rengimą, atlyginimų vertinimo procesus bei galimų nepagrįstų skirtumų analizę.
LPSK nuomone, skaidrumas nėra našta verslui – jis yra viena svarbiausių priemonių mažinant diskriminaciją ir stiprinant socialinį teisingumą. Tai priemonė kurti aiškesnius, sąžiningesnius ir didesniu pasitikėjimu grįstus darbo santykius. Darbuotojų teisė žinoti, kaip formuojamas jų atlygis, negali būti laikoma pertekliniu reikalavimu.
LPSK pozicija išlieka nuosekli – iki direktyvos nuostatų įsigaliojimo likęs laikotarpis turi būti skirtas tam, kad darbuotojų teisės į informavimą, konsultavimą ir sąžiningą darbo užmokestį nuo 2027 metų Lietuvoje veiktų realiai ir efektyviai.