Liepos 10 d. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) atstovės nuotoliu susitiko su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) viceministre Rita Grigaliene bei ministerijos Lygių galimybių, moterų ir vyrų lygybės grupės atstovėmis Milda Janeikaite ir Ramune Vitartaite. LPSK susitikime atstovavo laikinoji LPSK vadovė Dalia Jakutavičė, Lietuvos slaugytojų asociacijos atstovė Žana Andrejevė ir LPSK Moterų centro koordinatorė, viešųjų ryšių atstovė Jūratė Čilinskaitė.

Susitikimas – tai tolesnis žingsnis po LPSK Moterų centro kreipimosi į Ministrę Pirmininkę, Seimo Pirmininko pavaduotoją, socialinės apsaugos ir darbo ministrę bei Lygių galimybių kontrolierę dėl lyčių pariteto užtikrinimo sprendimų priėmimo ir valdymo struktūrose.

Pristatytos svarbiausios ministerijos iniciatyvos

SADM atstovės pristatė naująjį Moterų ir vyrų lygių galimybių 2026–2028 m. veiksmų planą, kuriame numatyti tikslai užtikrinti moterų ir vyrų lygybę darbo rinkoje, didinti moterų dalyvavimą priimant sprendimus ir einant aukščiausias pareigas, mažinti lyčių stereotipus, gerinti neapmokamo priežiūros darbo pasidalijimą bei lyčių lygybės principą integruoti į visas viešosios politikos sritis.

Taip pat pristatyta Moterų ir vyrų lygių galimybių komisijos veikla: komisija rūpinasi lyčių lygybės principo įgyvendinimu įvairiose viešosios politikos srityse, atlieka tyrimus, apklausas.

Ministerija taip pat apžvelgė kasmet vykdomą nevyriausybinių organizacijų projektų finansavimą, skirtą moterų ir vyrų lygių galimybių skatinimui, bei pristatė Biržinių bendrovių direktyvos įgyvendinimo rezultatus.

Šiuo metu 46 proc. didelių įmonių jau yra pasiekusios nustatytą lyčių pusiausvyrą valdymo organuose, tačiau moterys vis dar sudaro tik 24 proc. visų valdymo organų narių, o trečdalis įmonių neturi nė vienos moters valdyboje. Tai rodo, kad nors teisinės priemonės duoda rezultatų, pažanga tarp skirtingų sektorių išlieka netolygi.

Susitikimo metu taip pat pristatytas horizontaliojo principo „Lygios galimybės visiems“ įgyvendinimas, savivaldybių darbuotojų kompetencijų stiprinimo veiklos bei planuojamos viešinimo kampanijos, skirtos mažinti lyčių stereotipus ir diskriminacines nuostatas.

Dėmesys bendradarbiavimui ir konkretiems sprendimams

Didelė susitikimo dalis buvo skirta diskusijai apie glaudesnį ministerijos ir LPSK Moterų centro bendradarbiavimą bei profesinių sąjungų įtraukimą į lygių galimybių politikos formavimą.

Viceministrė R. Grigalienė informavo, kad 2027 metais vyks Visuotinis moterų suvažiavimas, kuriam organizuoti jau sudaryta darbo grupė iš 30 įvairių institucijų ir organizacijų atstovų – šioje grupėje Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijai atstovauja Birutė Daškevičienė.

Tuo metu LPSK atstovės pakvietė ministerijos atstoves dalyvauti rugsėjį vyksiančioje LPSK Moterų centro konferencijoje, kurioje kartu su profesinių sąjungų narėmis būtų diskutuojama apie konkrečius lyčių lygybės priemonių įgyvendinimo planus.

Susitikime laikinoji LPSK vadovė D. Jakutavičė atkreipė dėmesį, kad moterims vis dar tenka susidurti su stereotipais, kurie riboja jų galimybes siekti aukštesnių vadovaujančių pareigų ar tapti įmonių valdybų narėmis. Pasak jos, svarbu ne tik šalinti šias kliūtis, bet ir nuosekliai šviesti visuomenę, pristatyti sėkmingus moterų lyderystės pavyzdžius bei dalintis gerąja praktika.

Ž. Andrejevė pabrėžė, kad būtina ieškoti veiksmingų priemonių, skatinančių aktyvesnį moterų dalyvavimą politikoje, atkreipė dėmesį į tai, kad pasigendama konkretumo planuojant lygių galimybių priemones, ambicingesnių Moterų ir vyrų lygių galimybių 2026–2028 m. plano tikslų.

O J. Čilinskaitė pasiūlė apsvarstyti galimybę į Moterų ir vyrų lygių galimybių komisiją įtraukti ir socialinių partnerių – profesinių sąjungų bei darbdavių organizacijų – atstovus. Tokiu būdu, jos nuomone, būtų sustiprintas socialinis dialogas, o priimami sprendimai geriau atspindėtų darbo rinkos dalyvių patirtį ir poreikius.

Susitikimo pabaigoje sutarta tęsti bendradarbiavimą, reguliariai keistis informacija ir kartu ieškoti veiksmingų sprendimų, kurie didintų moterų dalyvavimą sprendimų priėmimo procesuose.