Trišalės tarybos posėdyje pristatytas darbuotojų ir darbdavių susitarimas dėl 2027 m. MMA: Vyriausybės atstovai pasiūlymą atmetė

Birželio 16 d. Lietuvos Respublikos trišalėje taryboje po ilgų ir sudėtingų derybų darbuotojų ir darbdavių atstovai pirmą kartą po ilgos pertraukos pristatė bendrą dvišalį susitarimą dėl 2027 metų minimalios mėnesinės algos (MMA), kurį dalis Tarybos narų vadino istoriniu.
Socialiniai partneriai siūlė nuo 2027 m. sausio 1 d. nustatyti 1235,90 Eur MMA (7,19 proc. didėjimą) ir kartu 30 eurų padidinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) – iki 777 EUR, kad mažiausiai uždirbantys darbuotojai realiai pajustų didesnį pajamų augimą.
Darbdavių atstovai taip pat siūlė sudaryti palankesnes sąlygas uždirbto pelno reinvestavimui bei kurti prielaidas tvariam darbo užmokesčio augimui, siekiant ilgalaikio Lietuvos ekonomikos konkurencingumo ir darbuotojų pajamų didėjimo.
Vis dėlto, Vyriausybės atstovai šiam kompromisiniam siūlymui nepritarė, siūlydami MMA didinti 8 proc. ir atsisakyti MMA bei NPD susiejimo. Be to, Vyriausybės pozicija – 2027 metais NPD nedidinti, argumentuojant, kad planuojama didinti papildomą neapmokestinamą pajamų dydį (PNPD) šeimoms, auginančioms vaikus.
LPSK laikinoji pirmininkė Dalia Jakutavičė, komentuodama Vyriausybės sprendimą, sakė:
„Ačiū už tą dydį, bet socialinio dialogo egzamino neišlaikėte – reikėjo bent nusinešti mūsų pasiūlymą namų darbams ir pasvarstyti. Mintis čia buvo apie susitarimus. Nuolat buvome raginami tartis, susitarti, ir susitarimas įvyko – su skaudančia širdimi abiem pusėms, nes reikėjo tariantis ne vienoje vietoje nusileisti. Bet dėkojame už 8 proc. – tikimės, kad tai atneš apčiuopiamą naudą mažiausiai uždirbantiems.“
Šis procesas parodė, kad darbuotojų ir darbdavių atstovai gali rasti bendrą kompromisą net ir sudėtingais klausimais, deja, socialinių partnerių pasiektas susitarimas šį kartą nesulaukė Vyriausybės palaikymo.
LPSK ir toliau laikosi pozicijos, kad sprendimai dėl mažiausiai uždirbančių žmonių pajamų turi būti priimami gerbiant socialinį dialogą, nes būtent toks kelias stiprina pasitikėjimą tarp socialinių partnerių ir užtikrina tvarią socialinę partnerystę.