Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) atstovai Finansų ministerijoje susitiko su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekonominės apžvalgos misijos ekspertais, rengiančiais naują Lietuvos ekonomikos vertinimą ir rekomendacijas. Susitikime dalyvavo Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Irena Petraitienė, Achemos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė, LPSK atstovė Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) teisingo perėjimo komitete, LPSK Valdybos narys Bernardas Šatkovskis.
Šių metų misijos metu EBPO ekspertai ypatingą dėmesį skiria trims pagrindinėms sritims: viešiesiems finansams ir viešojo sektoriaus efektyvumui, energetikos transformacijai bei prisitaikymui prie klimato kaitos, taip pat pasirengimui ateities technologijoms ir dirbtinio intelekto plėtrai.
Susitikimo metu LPSK atstovai pristatė profesinių sąjungų poziciją ir pasiūlymus, kaip šiose srityse užtikrinti didesnį socialinį teisingumą, darbuotojų apsaugą ir tvarią ekonomikos plėtrą.
Viešojo sektoriaus efektyvumas – ne vien išlaidų mažinime
LPSK pabrėžė, kad viešojo sektoriaus efektyvumas neturėtų būti vertinamas vien pagal išlaidų mažinimą ar administracinį produktyvumą. Profesinių sąjungų nuomone, svarbu atsižvelgti ir į viešųjų paslaugų kokybę, darbuotojų darbo sąlygas, atlyginimų konkurencingumą bei darbuotojų trūkumo mastą atskirose srityse.
Konfederacija taip pat atkreipė dėmesį į būtinybę sukurti ilgalaikį ir prognozuojamą viešojo sektoriaus darbo užmokesčio finansavimo mechanizmą, kuris būtų siejamas su vidutinio darbo užmokesčio augimu, infliacija, kvalifikacijos reikalavimais ir darbuotojų trūkumu kritinėse srityse.
LPSK nuomone, tvariam viešųjų paslaugų finansavimui būtina ir teisingesnė mokesčių sistema, kuri mažiau remtųsi darbo pajamų apmokestinimu ir geriau atspindėtų gyventojų bei verslo galimybes prisidėti prie bendrų valstybės poreikių finansavimo.
Kolektyvinės sutartys – ekonomikos atsparumo dalis
Susitikime akcentuota, kad kolektyvinės sutartys ir socialinis dialogas yra svarbios priemonės, padedančios didinti darbo rinkos atsparumą, produktyvumą, socialinę sanglaudą ir sąžiningą darbo užmokestį.
LPSK ragino skatinti kolektyvinių derybų plėtrą Lietuvoje, ypač privačiame sektoriuje, bei kurti paskatas darbdaviams aktyviau dalyvauti šakiniame ir nacionaliniame socialiniame dialoge. Kaip vienas sėkmingų pavyzdžių buvo pristatytas Nacionalinės kolektyvinės sutarties modelis, kurio principus būtų galima plačiau taikyti ir kitose srityse.
Klimato politika turi būti teisinga darbuotojams
Didelis dėmesys skirtas energetikos transformacijai ir klimato politikai. LPSK pabrėžė, kad kiekviena reikšminga klimato ar energetikos reforma turi būti vertinama ir per jos poveikį darbuotojams.
Profesinių sąjungų nuomone, prieš priimant sprendimus būtina įvertinti, kokios darbo vietos keisis ar išnyks, kokių naujų kompetencijų reikės darbuotojams, kaip bus finansuojamas persikvalifikavimas ir kaip bus užtikrinamas žmonių pajamų saugumas pereinamuoju laikotarpiu.
LPSK taip pat pasiūlė Lietuvoje sukurti nuolatinį teisingos pertvarkos socialinio dialogo mechanizmą, kuriame dalyvautų profesinės sąjungos, darbdavių organizacijos, savivaldybės ir ministerijos.
Konfederacija pažymėjo, kad valstybės investicijos, subsidijos ir parama žaliajai ekonomikai turėtų būti siejamos su kokybiškų darbo vietų kūrimu. Viešasis finansavimas pirmiausia turėtų būti skiriamas toms įmonėms, kuriose vyksta tikras socialinis dialogas, galioja kolektyvinės sutartys, gerbiamos darbuotojų teisės ir užtikrinamos saugios bei orios darbo sąlygos.
Dirbtinio intelekto sprendimai – kartu su darbuotojais
Kalbant apie dirbtinio intelekto plėtrą, LPSK akcentavo, kad darbuotojų atstovai turi būti įtraukiami į sprendimus dar prieš diegiant dirbtinio intelekto sistemas darbo vietose.
Tai ypač svarbu tais atvejais, kai technologijos daro įtaką darbo organizavimui, darbo laikui, darbuotojų atrankai, veiklos vertinimui, stebėsenai, atlyginimui ar atleidimo rizikai.
Profesinės sąjungos taip pat ragino užtikrinti, kad įgyvendinant Europos Sąjungos Dirbtinio intelekto aktą būtų tinkamai apsaugotos darbuotojų teisės – sprendžiami algoritminio valdymo, diskriminacijos atrankose, darbuotojų stebėsenos, automatizuotų sprendimų ir asmens duomenų apsaugos darbo vietoje klausimai.
Kokybiškų darbo vietų svarba
LPSK pabrėžė, kad darbuotojų trūkumo problemos negali būti sprendžiamos vien darbo jėgos importu. Didesnis dėmesys turi būti skiriamas darbo kokybei: konkurencingiems atlyginimams, darbuotojų saugai ir sveikatai, darbo laiko kontrolei, kolektyvinėms sutartims, darbuotojų įtraukimui į sprendimų priėmimą bei nuolatiniam kvalifikacijos tobulinimui.
Taip pat akcentuota būtinybė užtikrinti vienodas darbo sąlygas Lietuvos ir užsienio darbuotojams, stiprinti Valstybinės darbo inspekcijos pajėgumus bei kovoti su piktnaudžiavimu subrangos grandinėse, ypač statybų, transporto, paslaugų, platforminio ir laikinojo darbo sektoriuose.
LPSK atstovų teigimu, ekonomikos modernizavimas, žaliasis perėjimas ir skaitmenizacija gali būti sėkmingi tik tuomet, kai jų centre yra žmogus, o darbuotojai tampa ne pokyčių stebėtojais, bet aktyviais jų dalyviais.