Gegužės 18 d. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Dalia Jakutavičė, tarptautinių ryšių sekretorius Jonas Januškevičius bei valdybos narys Bernardas Šatkovskis susitiko su Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos atstovais, kurie Lietuvoje lankosi kasmet vertindami šalies ekonominę situaciją ir jos perspektyvas. Susitikimo metu aptarti darbuotojams aktualūs darbo rinkos, atlyginimų bei socialinės politikos klausimai.

Diskusijoje daug dėmesio skirta darbo rinkos situacijai ir ateities tendencijoms – aptartas darbuotojų trūkumas tam tikruose sektoriuose, migracijos poveikis bei visuomenės senėjimo keliami iššūkiai darbo jėgai. LPSK atstovai pažymėjo, kad ypač ryškus darbuotojų stygius jaučiamas sveikatos apsaugos, švietimo, viešojo sektoriaus įmonių, statybų bei transporto sektoriuose.

Susitikime taip pat akcentuota, kad Lietuvoje vis dar trūksta investicijų į darbuotojų perkvalifikavimą, o esamos galimybės regionuose pasiskirsčiusios netolygiai. Pasak profesinių sąjungų atstovų, įgūdžių neatitikimas darbo rinkos poreikiams, jaunimo nedarbas bei didesnė atskirtis regionuose išlieka vienomis svarbiausių problemų.

Kalbant apie darbo užmokestį, pažymėta, kad minimalios mėnesinės algos augimas prisidėjo prie vidutinio darbo užmokesčio didėjimo, tačiau vien MMA didinimas savaime neišsprendžia skurdo ir socialinės atskirties problemų.

Taip pat LPSK atstovai atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje taikoma MMA apskaičiavimo formulė iš esmės atitinka Europos Sąjungos minimaliojo darbo užmokesčio direktyvoje numatytus kriterijus, o profesinės sąjungos derybose nuosekliai siekia laikytis šių principų. Vis dėlto daugiausia abejonių dėl formulės taikymo kyla iš darbdavių pusės – darbdavių organizacijos neretai siekia kelti formulėje taikomų rodiklių ir jų apskaičiavimo principų keitimo klausimą.

LPSK atstovai pabrėžė, kad nemažai darbo rinkos iššūkių būtų galima spręsti stiprinant kolektyvines sutartis. Visgi, šiuo metu viena iš kliūčių yra sudėtingos streikų procedūros ir tam tikri teisiniai ribojimai.

Susitikime taip pat aptartos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, skirtos mažinti įgūdžių neatitikimus, didinti darbuotojų kvalifikaciją ir darbo našumą bei stiprinti darbuotojų apsaugą sparčiai besikeičiančioje darbo rinkoje.